infa.lt

Kaja Kallas pirmininkavo užsienio reikalų ministrų susitikimui. – AP nuotrauka

Ketvirtadienį Kipre įvykusiame neoficialiame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime pagrindine diskusijų tema tapo galimų derybų su Kremliumi strategija, praneša „Euronews“ leidinys.

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas perspėjo, kad šiuo metu vystančios diskusijos dėl konkretaus ES specialiojo pasiuntinio skyrimo yra „spąstai, į kuriuos Rusija nori mus įvilioti“.

Pozicija dėl specialiojo pasiuntinio ir derybų sąlygų

• Mandatas svarbiau už asmenybę: K. Kallas ir kelių kitų šalių ministrai pabrėžė, kad prieš pasirenkant konkretų žmogų deryboms, ES privalo aiškiai apibrėžti savo bendrą mandatą ir strategiją.
  Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard paragino „nebėgti prie derybų stalo leidžiant Rusijai diktuoti sąlygas“, o Nyderlandų atstovas Tom Berendsen bei Ispanijos ministras José Manuel Albares akcentavo būtinybę ES kalbėti „vienu balsu“, kad būtų išvengta 27 valstybių nuomonių kakofonijos.
• Maksimalistiniai reikalavimai: K. Kallas, jau anksčiau išplatinusi konfidencialų dokumentą su ES nuolaidų ir lūkesčių Rusijai sąrašu, pasiūlė ES derybose laikytis „maksimalistinės“ pozicijos, kad atsvertų pačios Maskvos keliamus maksimalistinius reikalavimus.
• Kremliui ne: Susitikime netiesiogiai atmestas Maskvos siūlymas derybininku skirti buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schröderį, kuris Europos politikoje yra izoliuotas dėl savo ryšių su Vladimiru Putinu.

Diskusijos kontekstas ir galimos kandidatūros:

Debatai dėl ES vaidmens derybose suintensyvėjo po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė europiečių imtis aktyvesnio vaidmens ir išsirinkti atsakingą asmenį, JAV laikinai sustabdžius savo tiesioginį įsitraukimą į šį procesą.

Neoficialiai tarp galimų kandidatų į specialiojo pasiuntinio pareigas minimi:

• Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas – atsisakė (Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen patvirtino, kad jis yra kvalifikuotas kalbėtis su daugeliu pusių, įskaitant V. Putiną, tačiau pabrėžė, kad procesas bus ilgas).
• Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa (Aiškas atsakymo nedavė).
• Buvęs Italijos premjeras Mario Draghi. (Atsisakė)
• Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. (Atsisakė)

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pareiškė, kad pasirašyti bet kokį taikos susitarimą be Europos dalyvavimo būtų tiesiog neįmanoma, o Belgijos atstovas Maxime Prévot paragino ES veikti, o ne tik stebėti procesą iš šalies.

Ukrainos reikalavimai

Į Kiprą atvykęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino ES susitelkti į „konkrečius, įgyvendinamus žingsnius“, kurie papildytų JAV vadovaujamą taikos procesą.

Tarp šių žingsnių Kijevas įvardija civilių sulaikytųjų paleidimą, Zaporožės AE demilitarizavimą ir humanitarinių koridorių užtikrinimą. Pasak jo, derybų mandatas privalo reprezentuoti vieningą Europos poziciją.

Šis neoficialus ministrų susitikimas yra skirtas pasirengti birželio viduryje vyksiančiam ES lyderių viršūnių susitikimui, kuriame bus bandoma galutinai suderinti pozicijas.

Rezultatas: sprendimai atidėti ateičiai

Nepaisant skambių pareiškimų apie būtinybę demonstruoti vienybę, šis neoficialus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas Kipre baigėsi be jokių konkrečių rezultatų ar teisiškai įpareigojančių susitarimų.

Ministrai nesugebėjo vieningai sutarti nei dėl konkrečios specialiojo pasiuntinio kandidatūros, nei dėl tikslių derybų mandato gairių. Visi esminiai sprendimai ir tolesnės diskusijos buvo tiesiog nukreipti į birželio viduryje vyksiantį ES šalių lyderių viršūnių susitikimą, paliekant klausimą atvirą.