infa.lt

NASA Artemis bazė Mėnulyje – projektas
Foto: NASA

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) paviešino detalias būsimos Mėnulio bazės plėtros charakteristikas ir įgyvendinimo etapus. Strateginiame dokumente smulkiai aprašomi techniniai reikalavimai, krovinių gabenimas ir energetiniai mazgai, tačiau visiškai praleistas vienas esminis punktas – nėra numatytas bendras bazės plotas ar jos teritorinės ribos.

Ši detalė, ekspertų vertinimu, indikuoja JAV poziciją, kad Mėnulis yra traktuojamas kaip teritorija, kurioje galioja principas „kas pirmas, tas šeimininkas“. Teisiškai 1967 m. Kosmoso sutartis draudžia šalims skelbti suverenitetą Mėnulyje, tačiau JAV per savo inicijuotus „Artemis susitarimus“ bando įteisinti „saugumo zonų“ sąvoką.

Kadangi tikslus bazės plotas dokumentuose neapibrėžtas, Vašingtonas palieka sau galimybę šias zonas plėsti dinamiškai, priklausomai nuo infrastruktūros augimo poreikio.

Tai sukuria prielaidas tiesioginei kaktomušai su Kinija, kuri nepasirašė JAV sutarčių ir Pietų poliuje planuoja statyti savo Tarptautinę Mėnulio tyrimų stotį (ILRS). Kinijos misijos gali nusileisti už kelių dešimčių ar šimto kilometrų nuo JAV pozicijų ir vėliau plėsti savo infrastruktūrą link amerikiečių bazės, nes jokios oficialios sienos Mėnulyje neegzistuoja.

Kova vyks ne dėl tuščios dykumos, o dėl kelių unikalių Pietų poliaus taškų – kraterių viršūnių, kur yra nuolatinė Saulės šviesa (energijai) ir ledo sankaupos (vandeniui bei kurui).

Oficialus NASA planas rodo, kad ši šliaužianti Mėnulio teritorijos aneksija vyks trimis etapais.

Pirmasis etapas: mokymasis, testavimas, statybos

NASA pradės nuo intensyvių robotizuotų misijų serijos į Mėnulio Pietų polių, kurios bus skirtos technologijų išbandymui ir paviršiaus paruošimui.

• Bus įvykdyta iki 25 misijų, įskaitant 21 nusileidimą ant paviršiaus.
• Bus pristatyti pilotuojami ir autonominiai mėnuleigiai, skirti judėjimo demonstracijoms, taip pat keturi dronai „MoonFall“ bei ryšio ir stebėjimo palydovai.
• Bus atlikti ankstyvieji energetikos, navigacijos ir branduolinių radioizotopinių šildytuvų technologijų bandymai, siekiant, kad įranga ištvertų ilgą Mėnulio naktį.
• Ant Mėnulio paviršiaus bus pristatyta pirmoji apčiuopiama infrastruktūra – 4 tonos naudingo krovinio.

Antrasis etapas: ankstyvasis gyvenvietės kūrimas (nuo 2029 m.)

Šiame etape bus pereita prie pusiau nuolatinės infrastruktūros surinkimo ir ankstyvųjų logistikos operacijų valdymo.

• Bus išskleistos išplėstinės Saulės energijos sistemos ir pradiniai branduoliniai paviršiaus energijos pajėgumai, įskaitant branduolinius reaktorius.
• Bus atgabenti patobulinti mėnuleigiai, pažangūs „MoonFall“ dronai ir pirmieji gyvenamieji elementai.
• Sukurtas sustiprintas paviršiaus ir orbitos ryšio tinklas, užtikrinantis patikimą ryšį visame Mėnulio Pietų poliaus regione.
• Naudojant žemos, vidutinės ir sunkiosios klasės krovinių nuleidimo aparatus, per 24 nusileidimus bus pristatyta iki 60 tonų krovinio.

Trečiasis etapas: nuolatinis žmonių buvimas

Šio etapo tikslas – pasiekti nuolatinį aktyvumą Mėnulyje su reguliaria įgulų rotacija ir nepertraukiamu darbu paviršiuje.

• Bus įrengti pusiau nuolatiniai gyvenamieji moduliai su erdvesniu interjeru įgulos gyvenimui ir operacijoms.
• Bus paleistos funkcionuojančios branduolinės energijos sistemos, gebančios tiekti stabilią energiją ilgų Mėnulio naktų metu, išnaudojant vietinius Mėnulio resursus.
• Bus pradėti naudoti hermetiški mėnuleigiai, leidžiantys keliauti dideliais atstumais ir vykdyti tyrimus.

Siekiant išlaikyti bazės funkcionavimą ištisus metus, kasmet bus pristatoma iki 38 tonų naudingo krovinio, naudojant nebrangias, daugkartinio naudojimo sunkiasvores transporto sistemas.

Reziumė: gresiantis konfliktas dėl ribotų išteklių

NASA paskelbtas planas de facto nubrėžia būsimos kaktomušos gaires. Kadangi dokumentuose sąmoningai vengiama fiksuoti galutines fizines bazės ribas, JAV sukuria precedentą, leidžiantį pretenduoti į neribotą teritorijos plėtrą aplink savo infrastruktūrą.

Teisinio reguliavimo vakuume tai neišvengiamai išprovokuos tiesioginę abiejų supervalstybių – JAV ir Kinijos – autonominių sistemų bei bazių plėtros sandūrą. Galutinis konfliktas Mėnulyje kils ne dėl pačios teritorijos dydžio, o dėl kritiškai mažo patogiausių ir ištekliais turtingiausių Pietų poliaus zonų ploto.

Kas pirmasis fiziškai užsitikrins priėjimą prie šių taškų ir pradės naudoti ten esančius ledo bei energijos resursus, tas taps realiuoju tos Mėnulio dalies valdytoju, o tai paverčia Mėnulio Pietų polių pirmąja potencialia ne Žemės geopolitinių konfliktų zona.