infa.lt

Nyderlandų vyriausybė pritarė planams už Europos Sąjungos ribų steigti pirmuosius migrantų „grąžinimo centrus“ (angl. return hubs). Į juos būtų deportuojami asmenys, kuriems buvo atsisakyta suteikti teisę pasilikti bendrijoje. Konkrečių veiksmų tikimasi imtis artimiausiais mėnesiais.

Haga, kartu su keliomis kitomis Europos vyriausybėmis, taip pat svarsto galimybę prieglobsčio prašymus pradėti nagrinėti dar už ES ribų. Tai nurodoma Nyderlandų vyriausybės laiške parlamentui, su kuriuo susipažino „Politico“ leidinys.

„Visoje Europoje žmonės reikalauja patikimų ir veiksmingų sprendimų, kaip susigrąžinti migracijos kontrolę“, – teigė Nyderlandų vicepremjeras bei prieglobsčio ir migracijos ministras Bartas van den Brinkas. Jo teigimu, šie sprendimai įgauna aiškią formą ir teisiniu požiūriu yra įgyvendinami.

Teisinio vertinimo išvados ir šalių koalicija

Nyderlandų vyriausybė savaitgalį informavo parlamentą, kad po ekspertų centro „Clingendael“ atlikto teisinio vertinimo nematyti teisinių kliūčių steigti grąžinimo centrus bei išorinius prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrus.

Nors oficiali būsimo centro vieta dar neskelbiama dėl vykstančių derybų su trečiosiomis šalimis, neįvardytas ES diplomatas nurodė, kad susitarimas dėl konkrečios vietos tikriausiai bus paskelbtas per artimiausius šešis–septynis mėnesius.

Planuojama, kad pirmuoju centru už ES ribų naudosis ne tik Nyderlandai, bet ir Graikija, Vokietija, Austrija bei Danija. Be to, Nyderlandai kartu su Danija, Malta ir Švedija analizuoja galimybes nagrinėti prieglobsčio prašymus ne Europos teritorijoje.

Panašų dvišalį susitarimą su Albanija nuo 2023 m. pabaigos jau yra sudariusi Italija, tačiau šis Romos projektas vertinamas kaip eksperimentinis ir yra sulaukęs teisinių iššūkių.

Reforma ir tarptautinis kontekstas

Grąžinimo centrų idėja yra esminė platesnės migracijos reformos dalis, kurią praėjusiais metais, spaudžiama dešiniųjų pažiūrų vyriausybių, pristatė Europos Komisija. Šios iniciatyvos tikslas – išvengti situacijų, kai prieglobsčio negavę migrantai ilgą laiką lieka priimančiojoje šalyje dėl to, kad kilmės šalys atsisako juos priimti atgal.

Ministro Pirmininko Robo Jetteno vyriausybės veiksmai vyksta ES institucijoms baigiant derinti migracijos įstatymo projektą, kuris teisiškai įteisintų tokių centrų kūrimą. Galutinis susitarimas dėl šio įstatymo projekto turėjo būti pasiektas anksčiau šį mėnesį, tačiau buvo atidėtas dėl paskutinės minutės ginčų.

Ilgus metus trukusias ES šalių pastangas pertvarkyti migracijos taisykles ribojo Europos žmogaus teisių konvencijos principai. Vis dėlto, gegužės 15 d. 46 Europos Tarybos narės paragino užtikrinti, kad galiojančios taisyklės leistų vykdyti veiksmingą migracijos politiką.

Teisinis barjeras: kodėl grąžinimo centrai be konvencijų keitimo neveiks

Teisės ekspertai pabrėžia, kad ši Nyderlandų ir kitų ES šalių iniciatyva yra iš anksto pasmerkta teisiniam paralyžiui, kol nebus iš esmės pakeistas nelegalaus migranto apibrėžimas tarptautinėje teisėje. Š

iuo metu galiojanti 1951 m. Ženevos konvencija buvo sukurta išskirtinai karo pabėgėlių apsaugai, tačiau šiandien ja kaip teisine danga sėkmingai naudojasi nelegalūs ekonominiai migrantai, siekiantys patekimo prie Europos šalių biudžetų.

Kadangi nelegalus sienos kirtimas teisiškai devalvuojamas kaip nusikaltimas vos tik asmuo ištaria prieglobsčio frazę, migrantus ginančios teisininkų kontoros turi visus įrankius blokuoti bet kokį išsiuntimą.

Kol galioja dabartinis teisinis reguliavimas ir humanitarinės konvencijos, teismų sprendimai Europoje ir toliau automatiškai stabdys migrantų perkėlimą į trečiąsias šalis, todėl naujieji centrai negalės realiai funkcionuoti be pačių tarptautinių sutarčių peržiūrėjimo.