infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Pasaulyje ryškėja stiprėjanti neigiama reakcija į dirbtinio intelekto (DI) technologijų plėtrą. Nors investuotojai toliau skiria milžiniškas lėšas šio sektoriaus įmonėms, darbuotojų protestai, grasinimai streikais ir bendruomenių pasipriešinimas duomenų centrų plėtrai gali sulėtinti technologijos diegimą bei tapti neįvertinta rizika rinkos dalyviams, praneša „Axios“ leidinys.

Įspėjimai investuotojų prospektuose ir finansų analizėse

Riziką dėl visuomenės reakcijos pradeda oficialiai įvardyti ir didžiosios technologijų bendrovės. Bendrovės „SpaceX“ investiciniame prospekte įspėjama, kad jei DI technologijos bus suprantamos kaip keliančios didelius sutrikimus visuomenėje, tai gali lemti vyriausybinius ar reguliavimo apribojimus, visuomenės neramumus arba abu šiuos veiksnius, o tai darytų tiesioginę neigiamą įtaką gebėjimui kurti ir komercializuoti šias technologijas.

Investicinio banko „Morgan Stanley“ strategų ataskaitoje nurodoma, kad neseniai vykusiuose susitikimuose su JAV investuotojais bendruomenių pasipriešinimas tapo viena pagrindinių temų.

Išskiriamos dvi svarbiausios problemų sritys:

• darbo vietų praradimas dėl automatizacijos;
• staigiai augančios sąskaitos už elektros energiją.

Finansų bendrovės „Jefferies“ klientams skirtoje pastaboje pažymima, kad augantis vietos bendruomenių nepasitenkinimas duomenų centrais ir kai kurių projektų atšaukimas jau mažina investuotojų pasitikėjimą.

Disproporcija tarp pelno gavėjų ir visuomenės

Šiuo metu DI bumas neša išskirtinę finansinę naudą tik nedidelei grupei DI startuolių vadovų ir pagrindinių tyrėjų. Pavyzdžiui, bendrovė „Meta“ aukščiausio lygio mokslininkams siūlo šimtų milijonų dolerių vertės atlyginimų paketus, o 600 „OpenAI“ darbuotojų neseniai išsigrynino akcijų už 6,6 mlrd. JAV dolerių, skelbia „The Wall Street Journal“.

Tuo pat metu augantis nepasitenkinimas kyla dėl realių ir prognozuojamų darbo vietų praradimų. Londono banko „Standard Chartered“ generalinis direktorius amerikietis viešai atsiprašė už savo komentarą, kuriame parašė,  kad bankas pakeis „mažesnės vertės žmogiškąjį kapitalą“ dirbtiniu intelektu.

Be to, JAV vietos bendruomenės priešinasi naujų duomenų centrų statyboms, nes jie didina vietos elektros energijos kainas, tačiau sukuria palyginti nedaug vertės regionų ekonomikoms. Taip pat auga susirūpinimas dėl privatumo pažeidimų, dezinformacijos ir piktnaudžiavimo technologijomis.

Darbuotojų streikų įtaka makroekonomikai

Pietų Korėjoje kilęs konfliktas tarp „Samsung Electronics“ vadovybės ir profesinių sąjungų parodė, kaip pasipriešinimas gali paveikti valstybių ekonomikas. Darbuotojai pareikalavo didesnės pelno dalies iš puslaidininkių bumo, kurį paskatino DI paklausa (bendrovės rinkos kapitalizacija neseniai viršijo 1 trilijoną JAV dolerių), ir pagrasino streiku.

Kadangi „Samsung“ pajamos praėjusiais metais sudarė daugiau nei 12 procentų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), pasiektas susitarimas ir streiko išvengimas akimirksniu lėmė ne tik įmonės akcijų, bet ir visos Pietų Korėjos vertybinių popierių rinkos augimą.

Istorinė patirtis rodo skirtingus technologinių pasipriešinimų scenarijus. Jei pramonės revoliucijos laikų luditų judėjimas prieš mašinas ilgainiui pasirodė esąs nerezultatyvus, tai visuomenės protestai prieš branduolinę energetiką praeityje reikšmingai sulėtino jos plėtrą.

Šiuo metu, drastiškai augant DI energijos poreikiams, branduolinė energetika vėl sulaukia didesnio investuotojų dėmesio.