infa.lt

Posėdžio EP momentas

Europos Komisija paskelbė apie papildomą 811 mln. eurų finansinį paketą Sudanui ir kaimyninėms šalims. Oficialiame pranešime Briuselis pabrėžia „moralinę pareigą“ reaguoti į vieną didžiausių mūsų laikų humanitarinių krizių.

Oficialioji versija: Solidarumas ir pagalba badaujantiems

Iš viso ES įsipareigojimo Europos Komisijos įnašas sudaro 360,8 mln. EUR, iš kurių 215,5 mln. EUR bus skirta paremti pagalbos stokojančius žmones Sudane, o 145,3 mln. EUR – reaguoti į regioninę pabėgėlių krizę, kurią sukėlė karas tokiose šalyse kaip Čadas, Pietų Sudanas, Etiopija, Centrinės Afrikos Respublika, Uganda, Egiptas ir Libija.

Pranešime teigiama, kad šios lėšos bus skirtos maistui, švariam vandeniui, sveikatos priežiūrai ir švietimui, siekiant apsaugoti civilius nuo bado, kuris šiame konflikte naudojamas kaip naikinimo įrankis. Pasak ES pareigūnų, tai paramos ženklas šalims, kurios priima milijonus nuo karo bėgančių sudaniečių, taip užtikrinant „regioninį stabilumą“.

Realybė: Briuselio savisaugos instinktas ir baimė dėl naujo antplūdžio

Tačiau už skambių frazių apie solidarumą slepiasi kur kas pragmatiškesnis ir šaltesnis išskaičiavimas.

Briuselis puikiai supranta, kad šiandieninė Europa, iškankinta vidinių krizių, ekonominio nuosmukio ir augančios socialinės įtampos, paprasčiausiai neatlaikytų dar vienos masinės migrantų bangos.

Štai kas iš tikrųjų slypi už šio 811 mln. eurų čekio:

• Pinigai už atstumą: Didžioji lėšų dalis nukreipta į kaimynines valstybes (Čadą, Etiopiją, Ugandą). Tai nėra tiesiog parama – tai bandymas sukurti „buferines zonas“. Briuselis moka šioms šalims už tai, kad migrantai liktų ten ir net nepradėtų kelionės link Viduržemio jūros krantų. Tai užtvankos nuo migrantų statyba už Europos mokesčių mokėtojų pinigus.
• Politinio žlugimo baimė: Naujas milijoninis migrantų srautas į ES taptų „paskutiniu lašu“ daugeliui vyriausybių. Augantis nepasitenkinimas migracijos politika Briuselio elitui kelia egzistencinę baimę, todėl bandoma „nusipirkti“ ramybę dar toli nuo Europos sienų.
• Ekonominė aritmetika: ES strategai suskaičiavo – pamaitinti pabėgėlį stovykloje Sudano pasienyje yra dešimtis kartų pigiau, nei vėliau spręsti jo integracijos, pašalpų ir saugumo klausimus Berlyne ar Paryžiuje.

Tai ne labdara, o desperatiškas bandymas užpilti gaisrą pinigais ten, kur jis kilo, tikintis, kad liepsnos nepersimes į pačią Europą.

Briuselis perka laiką, tačiau klausimas lieka atviras – ar tokios „užtvankos“ pajėgios sulaikyti badaujančių žmonių neviltį?