infa.lt

© AP Photo, David Goldman

„Žinia apie „Factbook“ uždarymą sukrėtė ne tik JAV studentus ir mokslininkus. Ją paskelbė ir užsienio žiniasklaidos priemonės. Ši naujiena greitai išplito socialinėje žiniasklaidoje: „Reddit“ naudotojai dalijosi nuorodomis į archyvuotus „Factbook“ leidinius ir skubėjo ieškoti bei nustatyti kitus nešališkos informacijos šaltinius.“

Jei mokėtės mokykloje po Niksono administracijos laikų, tikriausiai bent kartą esate matę „CIA World Factbook“ – Žemės planetos ir jos gyventojų žemėlapį bei informacinį vadovą, dėl kurio beveik visi sutardavo.

Galbūt skaitėte jo ištraukas iš diskelio ar CD-ROM disko, ruošdami rytoj pristatytiną socialinių mokslų projektą. Arba ieškojote jo šalių sąraše Latvijos, nes būtent šią šalį atstovausite kitą savaitę „Model U.N.“.

Dar geriau – savo vaizduotėje klajojote po žemę, laikydami fizinį „Factbook“ savo rankose, atverdami jo žemėlapius ir suprasdami, galbūt pirmą kartą, kad nykščio pakėlimas, kurį jūsų draugai rodo vieni kitiems, kai kuriose Artimųjų Rytų, Europos ir Argentinos dalyse laikomas nešvankiu įžeidimu, rašo „Politico“ leidinys, komentuodamas „Faktų knygos“, kuruojamos CŽV (CŽA), panaikinimą.

Kas galėjo žinoti? „Factbook“ ir jo skaitytojai žinojo jau daugiau nei šešis dešimtmečius.

Jo autoriai – vieni iš geriausių pasaulio žvalgybininkų, kurie pateikė tūkstančius savo nuotraukų – atnaujindavo šią kuruojamą duomenų bazę ir nemokamai teikė ją visuomenei naudotis internete.

Nurodytos priežastys buvo geopolitinės ir filosofinės. Tačiau, kadangi kalbame apie faktus, taip pat tiesa tai, kad „Factbook“ buvo paskelbtas 1975 m. su kilniais tikslais tuo metu, kai Kongresas atskleidė JAV žvalgybos agentūrų, įskaitant CŽV, piktnaudžiavimus.

„Mes dalijamės šiais faktais su visų tautų žmonėmis, tikėdami, kad tiesos žinojimas yra laisvų visuomenių veikimo pagrindas“, – paaiškino pati CŽV savo leidinyje.

Ši žvalgybos agentūra jų daugiau nebeskelbia

Vasario 4 d. Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija staiga uždarė šį visuotinai pripažintą pasakojimą apie žmoniją, jos vėliavas, tautas, papročius, kariuomenes ir sienas. CŽV šį žingsnį pateikė kaip agentūros pažangą, kurios pagrindinė misija pasikeitė.

„Factbook“ gerbėjai išreiškė didelį apgailestavimą. Daugelis sakė, kad gedėjo Amerikos, kuri vertino žinias dėl jų pačių. Kai kurie įžvelgė tamsesnes jėgas veikiančias prezidento, kurio administracija – karo ir taikos laikais – skatino „alternatyvius faktus“, vadovaujamoje vyriausybėje.

„Išlikite smalsūs“, – patarė CŽV savo „šiltame atsisveikinime“ su „Factbook“.

Ir galbūt ji būtų pridėjusi: sėkmės bandant išsiaiškinti, kas yra tiesa, iš chaotiško ir dažnai netikslaus interneto bei dirbtinio intelekto pasaulio.

Dar dešimtmečius prieš „Google“ tampant kasdieniu veiksmažodžiu, buvo „Factbook“.

„Faktų knygos“ ištakos siekia 1941 m. netikėtą Japonijos išpuolį prieš Perl Harborą – tai buvo JAV žvalgybos nesėkmė, kuri paskatino imtis labiau koordinuoto požiūrio į informacijos apie Amerikos priešus rinkimą ir sisteminimą.

Taip gimė Jungtinė kariuomenės ir laivyno žvalgybos studijų programa – pirmoji šalies tarpinstitucinė pagrindinė žvalgybos programa. Tačiau 1946 m. nacionalinio saugumo ekspertai sutiko, kad „taikos palaikymas apima visas šalis, visą žmonių veiklą – ne tik priešą ir jo karo gamybą“, kaip sakė vienas iš jų, George S. Pettee.

Pasak agentūros tinklalapio, 1947 m. pagrindinės žvalgybos apie kitas šalis rinkimo užduotis buvo patikėta naujai įsteigtai CŽV.

Šaltasis karas atskleidė nuolatinį poreikį turėti vieną pagrindinį žvalgybos šaltinį – ir suteikė galimybę sukurti tai, kas 1971 m. tapo neslapta „Factbook“. Ji buvo paskelbta visuomenei ketveriais metais vėliau.

Be to, kad ji tapo naudinga studentams, ji turėjo ir geopolitinę įtaką. „Factbook“ demonstravo Amerikos žvalgybos pajėgumus buvusiai Sovietų Sąjungai ir kitiems priešams. Įtraukimas į ją galėjo suteikti teisėtumą valstybei ar opozicinei partijai. Ir buvo ironiška, kad agentūra, įkurta dėl poreikio žinoti ir saugoti paslaptis, dalijosi tiek daug duomenų – vadinamų „pagrindine žvalgybos informacija“ – su visuomene.

„Factbook“ tikriausiai taip pat padėjo pagerinti CŽV įvaizdį visuomenės akyse ir atitolinti ją nuo kitų žvalgybos agentūrų, kurių reputacija buvo sugadinta dėl Kongreso tyrimų. 1975 m. JAV senatorius Frankas Churchas (demokratas iš Aidaho) subūrė komisiją, kuri surengė daugiau nei 100 viešų klausymų – daugelis jų buvo transliuojami per televiziją – ir atliko reikšmingiausią žvalgybos agentūrų priežiūrą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

1976 m. Čerčo komitetas pranešė apie plačiai paplitusius CŽV, IRS, Nacionalinės saugumo agentūros ir FTB piktnaudžiavimo atvejus, įskaitant CŽV „Šeimos brangenybių“ atskleidimą. Tai buvo vidinis CŽV neteisėtų veiklų, tokių kaip amerikiečių aktyvistų šnipinėjimas ir sąmokslas nužudyti Kubos lyderį Fidelį Kastrą, aprašymas.

Taip pat 1975 m. buvo paskelbtas leidinys, kuris vėliau tapo „CIA World Factbook“, ir jis tapo patikima tyrimų priemone, dažnai rekomenduojama klasių projektuose. Niekada nebuvo patvirtinta, kad neigiama spauda paskatino plačią „Factbook“ paskelbimą, tačiau tai padaryti maždaug tuo pačiu metu atitiko CŽV poreikį atkurti savo įvaizdį.

1981 m. CŽV pervadino leidinį į „The World Factbook“, o 1997 m. jis persikėlė į internetą. CŽV jį apibūdino kaip „didžiulį mūsų šalies protingiausių analitikų pastangų kulminacijos rezultatą“.

Žinia apie „Factbook“ uždarymą sukrėtė ne tik JAV studentus ir mokslininkus. Ją paskelbė ir užsienio žiniasklaidos priemonės. Ši naujiena greitai išplito socialinėje žiniasklaidoje: „Reddit“ naudotojai dalijosi nuorodomis į archyvuotus „Factbook“ leidinius ir skubėjo ieškoti bei nustatyti kitus nešališkos informacijos šaltinius, kurie galėtų juos pakeisti.

Isabel Altamirano, chemijos bibliotekininkė ir docentė Alabamos valstijos Oburno universitete, sakė, kad informacija vis dar yra prieinama, bet „ją bus sunkiau rasti“. Pavyzdžiui, universitetų bibliotekos siūlo panašius išteklius studentams, kurie prie jų turi prieigą per savo studijų įmokas.

„Tai buvo taip paprasta, nes viskas buvo vienoje vietoje“, – sakė ji interviu, pažymėdama, kad vasario 4 d., kai pamatė naujieną, skubėjo ištrinti „Factbook“ iš išteklių sąrašo, skirto jos verslo komunikacijos kurso studentams.

Iš esmės, kaip sakė vienas analitikas, „Factbook“, sudarytas vyriausybinės agentūros, turinčios slaptus tikslus ir naudojančios neaiškius metodus, iš pat pradžių galbūt niekada nebuvo nešališkas.

„Sudarytojai nėra ir negali būti neutralūs“, – sakė Binoy Kampmark, pasaulinių, urbanistinių ir socialinių studijų profesorius Australijos Karališkajame Melburno technologijos institute. Apgailestauti dėl jo praradimo, kaip jis rašė elektroniniame laiške, būtų „netinkama“.

Jis pridūrė, kad „Factbook“ galbūt būtų geriau išsaugoti kaip istorinį dokumentą. Remiantis archyvuota versija, paskutinis jo leidimas, išleistas vasario 4 d., jau yra pasenęs: skirsnyje apie Iraną šalies vyriausybės vadovu vis dar nurodytas aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.

Pranešta, kad A. Khamenei žuvo kovo 1 d. per JAV ir Izraelio smūgius. Ir pasaulis vėl pasikeitė, šįkart be „Factbook“, kuris tai užfiksuotų.