infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Europos kosmoso agentūros (ESA) astronomai pristatė dirbtinio intelekto pagrindu sukurtą įrankį „AnomalyMatch“, kuris leido per trumpą laiką atlikti sistemingą retų objektų paiešką kosminio teleskopo „Hubble“ archyve.

Dirbtinis intelektas per mažiau nei tris dienas apdorojo duomenų masyvą, sukauptą per 35 observatorijos darbo metus, ir praktiškai neįmanomą išanalizuoti rankiniu būdu duomenų kiekį.

Kaip pažymi mokslininkai, šiuolaikiniai astronomijos įrankiai generuoja didelius informacijos kiekius, kurių didžioji dalis lieka neištirta net po standartinio kompiuterinio apdorojimo.

Įvedus vis galingesnius teleskopus, ši problema tik dar labiau paaštrėja. Mokslininkų vertinimu, net visiškai nutraukus stebėjimus, jau surinkti duomenys leistų daryti atradimus dar dešimtmečius, ir būtent čia dirbtinis intelektas tampa ypač reikalingas.

„AnomalyMatch“ vienu grafikos procesoriumi per dvi su puse dienos gali išanalizuoti apie 100 mln. vaizdų fragmentų, nustatydamas anomalijas – objektus, kurie neatitinka įprastų klasių.

Analizuojant visą „Hubble“ archyvą, programa aptiko daugiau nei 1,4 tūkst. tokių atvejų. Vėlesnis astronomų patikrinimas patvirtino daugiau nei 1,3 tūkst. anomalijų, iš kurių daugiau nei 800 anksčiau nebuvo žinomos mokslui.

Tarp radinių vyrauja sąveikaujančios ir susiliejančios galaktikos (417 objektų), nauji gravitacinių lęšių kandidatai (86, įskaitant retas žiedines struktūras), taip pat vadinamosios medūzų formos galaktikos (35).

Atrankoje taip pat yra persidengiančios galaktikos, sistemos su srove ir aktyviais branduoliais, įskaitant kvazarus. Kai kurie objektai pasižymi itin neįprasta morfologija, pavyzdžiui, galaktikos su susuktais branduoliais ir atviromis spiralėmis.

Pasak tyrimo autorių, nustatytos anomalijos turi didelę mokslinę vertę. Tokių retų reiškinių tyrimas padeda patikslinti supratimą apie galaktikų evoliuciją, tamsiosios materijos prigimtį ir gravitacinio lęšio mechanizmus, naudojamus kosminių atstumų ir visatos plėtimosi tempų matavimui, taip pat padeda patikrinti bendrąją reliatyvumo teoriją.

ESA pabrėžia, kad „Hubble“ archyvas vis dar slepia daugybę „lobių“, kuriuos tradiciniai paieškos metodai praleidžia, o DI tikslingai randa būtent netipinius ir todėl mokslo požiūriu vertingiausius objektus.