2026.01.30 00:20
Dirbtinis intelektas tapo rizikos veiksniu ir socialinės įtampos šaltiniu Jungtinėje Karalystėje
Didžiosios Britanijos ekonomika pasirodė esanti labiausiai pažeidžiama ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje. Remiantis naujausiais „Morgan Stanley“ duomenimis, Didžioji Britanija tapo vienintele iš pasaulio ekonomikos lyderių, kurioje dirbtinio intelekto (DI) įdiegimas lėmė grynąjį darbo vietų skaičiaus sumažėjimą, o ne jų transformaciją.
Atsižvelgiant į nedarbo lygio augimą iki ketverių metų maksimumo ir mokesčių spaudimą verslui, valdžios institucijos įspėjamos apie „naują masinio nedarbo erą“ ir pilietinių neramumų riziką.
Efektyvumas darbo vietų sąskaita
Investicinis bankas „Morgan Stanley“ pristatė tyrimo rezultatus, kurie kelia abejonių teiginiu, kad technologijos visada sukuria daugiau darbo vietų nei sunaikina. Bent jau Didžiosios Britanijos realijose šis postulatas nebeveikia.
Jungtinės Karalystės įmonės, kurios dirbtinį intelektą naudoja ne mažiau kaip metus, užfiksavo 8% grynąjį darbuotojų skaičiaus sumažėjimą. Tai didžiausias rodiklis tarp išsivysčiusių šalių: palyginimui, JAV, Japonijoje, Vokietijoje ir Australijoje panašių technologijų diegimas kol kas nesužadino tokių radikalių „valymo“ sąrašų.
Tuo tarpu verslas negali skųstis, kad inovacijos neduoda naudos. Penkių pagrindinių sektorių (nuo mažmeninės prekybos iki automobilių pramonės) įmonių apklausa parodė, kad dėl DI darbo našumas Britanijoje išaugo vidutiniškai 11,5 proc.
Ironiška tai, kad JAV, esant panašiam našumo augimui, įmonės toliau samdo žmones, o Didžiojoje Britanijoje robotai ir algoritmai tiesiog išstumia darbuotojus už durų.
Londono meras Sadikas Khanas, sakydamas metinę kalbą Menšn Haus, nesistengė sušvelninti formuluočių. Jo teigimu, Londonas yra „pačiame pokyčių priešakyje“ – ir šiame kontekste tai skamba labiau kaip nuosprendis dabartinei užimtumo struktūrai.
Didmiesčio priklausomybė nuo finansų sektoriaus, kūrybinių industrijų ir profesinių paslaugų (teisės, konsultavimo, audito) daro jį idealiu automatizavimo taikiniu.
„Turime moralinę, socialinę ir ekonominę pareigą imtis veiksmų“, – pareiškė S. Khanas, pabrėždamas, kad dirbtinis intelektas gali būti „naujos masinio nedarbo eros“ pradžia. Jo nuomone, ypatingą riziką patiria pradedantys specialistai ir jaunesnieji darbuotojai – tie, kurių funkcijas algoritmai jau šiandien atlieka greičiau ir pigiau.
Londono mero susirūpinimas artimas ir JAV. JP Morgan vadovas Jamie Dimon Pasaulio ekonomikos forume Davose tiesiogiai nurodė vyriausybėms būtinybę įsikišti.
J. Dimono nuomone, jei valstybė ir verslas nepasiūlys perkvalifikavimo programos tiems, kurie buvo išstumti technologijų, socialinė sutartis bus nutraukta, o tai neišvengiamai sukels pilietinius neramumus.
Aklavietė jaunimui
Remiantis įdarbinimo agentūros „Randstad“ apklausos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis britų darbuotojų rimtai baiminasi, kad per artimiausius penkerius metus jų profesijos išnyks. Pažymėtina, kad pesimistiškiausiai nusiteikę yra Z kartos atstovai.
Jauni žmonės, kurių darbo stažas yra nuo dviejų iki penkių metų, atsidūrė „idealios audros“ akivaizdoje: būtent jų pozicijos įmonėse yra laikomos labiausiai tinkamomis atleidimui.
Priešingai tam, „kūdikio bumo“ kartos atstovai, artėjantys prie karjeros pabaigos, demonstruoja olimpinį ramumą. Tikriausiai tai susiję su tuo, kad jų pozicijas saugo sukaupta vadovavimo sprendimų priėmimo patirtis, kurios DI dar nėra pasirengęs pilnai dubliuoti.
Ekspertai pažymi, kad technologinis smūgis Didžiosios Britanijos darbo rinkai stiprėja dėl vidinių ekonominių veiksnių. Minimalaus darbo užmokesčio didinimas ir darbdavių įmokų į nacionalinį draudimą augimas padarė „gyvus“ darbuotojus pernelyg brangiu aktyvu.
Esant didelėms darbo sąnaudoms, verslas DI vertina ne kaip personalo papildymą, o kaip tiesioginį pakaitalą, leidžiantį optimizuoti mokesčių naštą.
Nedarbass Didžiojoje Britanijoje jau pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius ketverius metus, ir, sprendžiant iš DI diegimo dinamikos, tai tik pradžia. Jei JAV ekonomika naudoja DI masto didinimui ir naujų rinkų užkariavimui, tai Didžiosios Britanijos ekonomika, atrodo, pasirinko griežto taupymo ir pelno apsaugos kelią, mažindama darbo užmokesčio fondą.
Keiro Starmerio vyriausybei šie duomenys kelia rimtą iššūkį. Kol Londonas bando išlaikyti pasaulinio finansų centro statusą, kita medalio pusė yra socialinė erozija.
Be didelio masto valstybės subsidijuojamų perkvalifikavimo programų, Londono „skaitmeninė utopija“ rizikuoja virsti užsitęsusia darbo rinkos krize, kurioje žmonėms tiesiog neliks pigių ir paprastų funkcijų.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


130


daugiau panaikino ar sukure. Esme tame,kad sukuria darbo vietas ofisuose,islaikomas tu,kas dirba sunku ir itempta,atsakinga ir daznai pavojinga darba! Ir nuo to vyksta vertybiu perkainojimas,kai dirbantys gauna vis maziau grazos,o vis daugiau randasi islaikytiniu „vadovu”. Vis labiau akcentuopjami ne vertes kurejai,o „issilavine,aukstu pajsamu” jos perskirstytojai sau.