infa.lt

Šaltinis: NATO; Nacionalinio saugumo archyvas, Džordžo Vašingtono universitetas; NASA/JPL

JAV prezidentas paskyrė specialųjį pasiuntinį Danijos salai

Po keleto mėnesių ramybės Grenlandijos prijungimo prie JAV klausimas vėl grįžo į Amerikos darbotvarkę. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paskyrė specialųjį pasiuntinį Grenlandijai ir pareiškė apie strateginę salos reikšmę.

Danijos vyriausybei ir pačios autonomijos valdžios institucijoms toks žingsnis tapo nemalonia staigmena: dar gruodžio pradžioje amerikiečių diplomatai privačiuose pokalbiuose tvirtino, kad salos aneksijos planų nėra. Staigus grįžimas prie senosios pozicijos kelia keletą klausimų – nuo to, ar šis žingsnis buvo suderintas Trumpo administracijos viduje, iki to, kokias pasekmes jis gali turėti.

Tema apie galimą Grenlandijos kontrolės pakeitimą ar netgi aneksiją, sukėlusi audringas diskusijas po Donaldo Trampo atėjimo į valdžią, iš naujienų antraščių išnyko jau 2025 m. vasarą.

Apie JAV prezidento ambicijas priminė tik pavieniai epizodai, kurie pasimetė tarp kitų JAV veiklos kitose regionuose epizodų. Taigi, 2025 m. birželio mėn. Trampo iniciatyva Grenlandijos priežiūra buvo perduota iš JAV Europos vadavietės Šiaurės vadavietei.

Tai iš esmės pakeitė salos statusą – iš sąjungininkų teritorijos Europoje ji tapo strateginiu objektu, užtikrinančiu Šiaurės Amerikos saugumą.

Rugpjūčio mėnesį tapo žinoma apie Vašingtono bandymus „patikrinti dirvą“ ir rasti tarp Grenlandijos politinių aktyvistų šalininkų, pritariančių suartėjimui su JAV. Tuomet laikinasis JAV įgaliotinis buvo pakviestas į Danijos užsienio reikalų ministeriją (Grenlandija yra autonominė teritorija, priklausanti karalystei), kur jam buvo pareikštas protestas dėl įtakos operacijų saloje.

Lapkričio mėnesį Danijos leidinys „Politiken“ pranešė apie JAV bandymus susitarti dėl tiesioginių kontaktų su Grenlandijos valdžia, apeinant Kopenhagą. Tuomet autonomijos premjeras Jensas Frederikas Nielsenas atmetė tokį pasiūlymą.

Lapkričio pabaigoje paskelbta nauja JAV nacionalinio saugumo strategija šiek tiek nuramino Kopenhagą ir Nuuką: dokumente nebuvo paminėti aneksijos planai. Vašingtonas patvirtino, kad neturi tokių ketinimų gruodžio 8 d. Nuuke vykusio jungtinio komiteto susitikimo, kuriame dalyvavo JAV, Danijos ir Grenlandijos atstovai, metu.

„Axios“ leidinio duomenimis, amerikiečių diplomatai ne tik neminėjo galimo specialiojo pasiuntinio paskyrimo, bet ir siuntė visiškai priešingus signalus, užtikrindami partnerius, kad apie aneksiją nekalbama.

Staigus retorikos pasikeitimas po dviejų savaičių, ir specialiojo pasiuntinio Grenlandijoje paskyrimas Kopenhagai ir Nuukui gruodžio 21 d. tapo netikėta ir nemalonia staigmena.

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas pareiškė esąs „giliai pasipiktinęs“ Vašingtono veiksmais ir pranešė apie JAV ambasadoriaus Keno Hourio iškvietimą į Užsienio reikalų ministeriją.

Savo ruožtu Grenlandijos ministras pirmininkas, Jensas Frederikas Nielsenas, paragino 57 tūkst. salos gyventojų išlaikyti ramybę ir pabrėžė, kad grenlandiečiai patys spręs savo likimą. Netrukus šalių retorika tapo griežtesnė.

„Mes jau labai aiškiai tai sakėme ir dabar kartojame: nacionalinės sienos ir valstybių suverenitetas grindžiamas tarptautine teise… Negalima aneksuoti kitų šalių“, – teigiama bendrame Danijos premjerės Mette Frederiksen ir Grenlandijos premjero Jenso Frederiko Nielseno gruodžio 22 d. pareiškime.

Naujasis specialusis pasiuntinys Grenlandijoje Džefas Lendri (Jeff Landry) pareiškė, jog jam „didžiulė garbė eiti šias savanoriškas pareigas, kad Grenlandija taptų JAV dalimi“.

Donaldas Trampas jį parėmė, pabrėždamas, kad Landry „supranta, kaip Grenlandija svarbi nacionaliniam saugumui“, ir skatins JAV interesus „užtikrinant sąjungininkų – ir, iš esmės, viso pasaulio – saugumą ir išlikimą“.

Gruodžio 22 d. JAV lyderis padarė dar vieną pareiškimą, paaiškindamas, kad Grenlandijos svarba susijusi ne su naudingosiomis iškasenomis, o su nacionalinio saugumo klausimais – atsižvelgiant į Kinijos ir Rusijos laivų buvimą šiame regione.

Pasak Trampo, Landry buvo pavesta „vadovauti puolimui“ šioje srityje. „Axios“ duomenimis, kol kas neaišku, ar Luizianos gubernatoriaus paskyrimas buvo suderintas su Valstybės departamentu ir ar apie jį žinojo prezidento administracija.

Abejonės kyla ne tik dėl staigaus sprendimo, bet ir dėl paties kandidato. Buvęs generalinis prokuroras, o dabar Luizianos gubernatorius Landry buvo aktyvus Grenlandijos prisijungimo prie JAV šalininkas dar tada, kai buvo svarstoma jos pirkimo idėja.

Nuo tada Trampo pozicija pastebimai pasikeitė: dabar jis neatmeta ir jėgos scenarijaus. Sprendžiant iš specialiojo pasiuntinio pareiškimų, jis pasirengęs remti bet kokius būdus, padedančius pasiekti tikslą.

Landry beveik neturi užsienio politikos patirties, tačiau jis žinomas dėl griežto darbo stiliaus ir gebėjimo siekti savo tikslų – ar tai būtų abortų apribojimai, ar religinių simbolių išdėstymas jo valstijos mokyklose.

Dviprasmiškas Landry pasirinkimas iš esmės atitinka Trumpo strategiją – užsienio politikos užduotis patikėti jam lojaliems asmenims.

Tokį požiūrį jis jau taikė sprendžiant konfliktą tarp Izraelio ir „Hamas“, taip pat Ukrainos klausimu. Tikriausiai JAV prezidentas tikisi panašaus efektyvumo ir Grenlandijos atveju.

Tačiau čia, skirtingai nei Venesueloje, jėgos scenarijus vargu ar bus laikomas prioritetiniu. Greičiausiai Vašingtonas pasikliaus Trampui įprasta sandorių logika – ieškos sąjungininkų ir siūlys didelio masto investicijas mainais už strategines lengvatas.