infa.lt

youtube kadras

Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija ketina užginčyti ES migracijos kvotas. Jos teigia, kad nepriims daugiau migrantų ir nemokės kompensacijų už atsisakymą. Šiame etape kompromisas yra nepasiekiamas, rašo „Euronews“ leidinys

Lenkijos ir Vengrijos vadovaujama radikalių migracijos priešininkų grupė teigia esanti pasirengusi užginčyti ES planą perskirstyti prieglobsčio prašytojus pagal kvotas.

Antradienį Europos Komisija paskelbė naują paskirstymo planą, kuriuo siekiama palengvinti Italijos, Ispanijos ir Graikijos, kaip karštųjų taškų šalių, migrantų antplūdžio naštą. Tai reiškia, kad kai kurios Vidurio ir Rytų Europos šalys bus priverstos pasiūlyti pagalbą.

Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija pareiškė, kad nedalyvaus kvotų sistemoje ir yra pasirengusios užginčyti (teisme?) Komisijos sprendimą.

Pagal Migracijos ir prieglobsčio paktą visos ES šalys privalo prisidėti proporcingai savo gyventojų skaičiui ir bendram BVP, kad palengvintų migracijos naštą šalims, kurios laikomos „patiriančiomis migracijos spaudimą“ ir daugiausia yra pietų Europoje.

Joms leidžiama tai daryti trimis būdais: perkeliant tam tikrą skaičių prieglobsčio prašytojų į savo teritoriją, sumokant 20 000 eurų už kiekvieną asmenį, kurio perkėlimui jos nepritaria, arba finansuojant operatyvinę paramą valstybėms narėms, kurios laikomos „patiriančiomis spaudimą“, pavyzdžiui, Italijai ir Ispanijai.

Pagal taisykles taip pat galima taikyti visų trijų būdų derinį.

Bendrą perkėliamų migrantų (kurių didelė dalis – nelegalai) skaičių ir jų dalį iki metų pabaigos nuspręs valstybės narės. 27 valstybės narės turės sukurti „solidarumo fondą“, remdamosi Komisijos pasiūlymu, kuris yra griežtai slaptas ir, tikėtina, nebus viešai paskelbtas.

30 000 migrantų perkėlimų ir 600 mln. eurų finansinė parama yra įstatymu nustatytas minimumas.

Piktas reagavimas į migracijos kvotų sistemą

Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija pareiškė, kad nenori prisidėti – nei priimti perkeltųjų migrantų, nei teikti finansinę paramą.

„Lenkija nepriims migrantų pagal Migracijos paktą. Taip pat nemokėsime už tai“, – parašė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas „X“ tinkle netrukus po Komisijos ataskaitos pristatymo. Tuskas patiria spaudimą laikytis griežtos pozicijos migracijos klausimu, kurią labai kritikuoja konservatyvi opozicija.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas taip pat laikosi griežtos pozicijos: „Mes neįgyvendinsime Migracijos pakto… Mes nepriimsime migrantų ir nemokėsime už juos nė vieno forinto“.

Vengrijoje balandžio mėnesį vyks rinkimai, kuriuose Orbanas ketina pagrindine tema padaryti migraciją ir kaip pagrindinį rinkimų kampanijos klausimą pateikti savo vyriausybės „nulinės migracijos“ politiką.

Anksčiau šiais metais Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico nusiuntė Briuseliui panašų įspėjimą, teigdamas, kad jo šalis nedalyvaus šioje programoje ir nemokės į solidarumo fondą. Fico taip pat laikosi griežtos pozicijos migracijos klausimu ir pritaria Orbáno šūkiui „nulis migrantų“.

Naujasis Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas dar nepaskyrė kabineto, bet jau atmetė kvotų sistemą, motyvuodamas „nacionalinio saugumo priežastimis“.

„Mūsų partija nesutinka su migracijos paktu, kuris kelia tiesioginę grėsmę mūsų saugumui. Mes jį atmetame“, – „Euronews“ sakė ANO Europos Parlamento narys Jaroslav Bžoch.

Ar ES šalys gali atsisakyti migracijos kvotų sistemos?
Teoriškai visos ES valstybės narės turėtų dalyvauti programoje ir solidarizuotis – finansiškai ar operatyviai – su tomis valstybėmis narėmis, į kurias atvyksta daugiausia migrantų.

Vis dėlto galima derėtis dėl išimčių

Komisijos vertinimu, Čekija ir Lenkija yra tarp šešių šalių, kurios galėtų prašyti išimties iš solidarumo fondo, nes jos taip pat yra klasifikuojamos kaip „susiduriančios su reikšminga migracija“.

ES pareigūnai „Euronews“ pranešė, kad Lenkija, greičiausiai, prašys išimties nedelsiant, o Čekija netrukus paseks jos pavyzdžiu.

Bet kokią išimtį turi patvirtinti ES ministrai kvalifikuota balsų dauguma. Tai reiškia, kad ją turi paremti 15 iš 27 valstybių narių, kurios sudaro ne mažiau kaip 65% visų ES gyventojų.

Jei ES šaliai suteikiama išimtis, jos migrantų kvota ir finansinis įnašas nėra perskirstomi kitoms valstybėms, o tai reiškia, kad „migracijos spaudimą patiriančios“ šalys gaus mažiau pagalbos iš bendro paketo.

Tai galėtų sukelti rimtą Europos Vadovų Tarybos, kurią atstovauja 27 valstybių vadovai, nepasitenkinimą.

„Solidarumo fondo“ apibrėžimas ir tai, kam suteikiama išimtis, yra ypač jautrus klausimas. Europos pareigūnai pripažįsta, kad bus sunku suteikti išimtį vienai šaliai ir jos nesuteikti kitai.

„Migracijos pakto įgyvendinimas bus labai sudėtingas, dauguma valstybių narių norėtų išvengti perkėlimo dėl neigiamos visuomenės reakcijos, su kuria jos galėtų susidurti savo šalyse“, – „Euronews“ sakė diplomatas.

Tokios šalys kaip Vengrija ir Slovakija, kurios iš principo neturėtų teisės prašyti išimties, nes jos nelaikomos patiriančiomis „didelį“ migracijos spaudimą, vis tiek galėtų užginčyti šį įstatymą.

„Aišku, kad jei dauguma valstybių narių atsisakys priimti joms skirtą perkeltųjų asmenų dalį, Komisija nebus linkusi bausti jų visų. Tai bus labai sunku įgyvendinti praktikoje“, – sakė diplomatas. Komisija iš pradžių praleido spalio 15 d. terminą pateikti pasiūlymą, o tai pabrėžia šio klausimo delikatumą ir nestabilumą.

Kadangi iki metų pabaigos liko nedaug laiko, šis klausimas greičiausiai bus aptartas 27 valstybių vadovų per paskutinį šių metų Europos Vadovų Tarybos susitikimą, numatytą gruodžio 18–19 dienomis.