infa.lt

„Pokalbių stebėjimo“ (Chat Control) įstatymas sukėlė technologijų įmonių ir privatumo aktyvistų pasipiktinimą dėl valstybės vykdomos priežiūros keliamų pavojų.

Vokietijos vyriausybė yra susiskaldžiusi dėl to, ar remti prieštaringą Europos Sąjungos pasiūlymą skenuoti žinutes, esą oeškant seksualinio vaikų išnaudojimo medžiagos, ir stabdo įstatymo priėmimą, nepaisant Danijos ir Prancūzijos atkaklių bandymų pasiekti susitarimą, rašo „Politico“ leidinys

ES ambasadoriai trečiadienį turėjo aptarti ES įstatymo projektą dėl vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos. Tačiau ambasadoriai nepasiekė pažangos, patvirtino du ES diplomatai ir vienas ES pareigūnas, kurie pageidavo likti anoniminiai, kad galėtų atskleisti uždarų durų diskusijų detales. Dabar tikimasi, kad derybos tęsis bent iki gruodžio.

Įstatymo projektas, kuris jau kelerius metus yra aklavietėje, siekia priversti tokias bendroves kaip „WhatsApp“, „Signal“ ir kitas pokalbių programas nuskaityti savo naudotojų privačias žinutes, kad būtų aptiktas neteisėtas CSAM turinys.

Kritikai pasisakė prieš tai, ką jie vadina „pokalbių kontrolės“ teisės aktais, įspėdami, kad tai pažeistų žinučių šifravimą ir atvertų duris masiniam stebėjimui iš valdžios pusės.

Privatumo teisių grupės ir technologijų bendrovės, įskaitant „WhatsApp“, Elono Musko „X“ ir žinučių programą „Signal“, pastarosiomis dienomis paskelbė pareiškimus.

Danijos pirmininkaujama ES Taryba prioritetu laikė susitarimo tarp ES šalių pasiekimą ir įtraukė į jį pagrindines šalis, įskaitant Prancūziją. Kopenhaga tikėjosi susitarimą dėl įstatymo projekto pasiekti kitą antradienį, kai ES vidaus reikalų ministrai susitiks Liuksemburge, tačiau šis klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės, teigė diplomatai ir pareigūnai.

Vokietija, tradiciškai besirūpinanti privatumu dėl įtarimų stebėjimu pokario metais, trečiadienį liko giliai susiskaldžiusi, o jos koalicinė vyriausybė buvo padalyta.

Vokietijos teisingumo ministrė Stefanie Hubig sicialiniame tinkle „X“ prieš dieną pareiškė, kad Vokietija „nesutiks“ su masinio skenavimo teisės aktais. Vidaus reikalų ministerija, kuri galiausiai vadovauja teisės aktų rengimui, prieš trečiadienio ambasadorių susitikimą tylėjo.

Vokietijoje susiskaldymas yra gilus, jis padalijo netgi vyriausybės koalicijos partijas.

Vokietijos Bundestago valdančiosios CDU partijos skaitmeninis atstovas Ralph Brinkhaus POLITICO leidiniui „Berlin Playbook“ sakė, kad yra „labai nepatenkintas“ dabartiniu pasiūlymu, o partijos teisingumo atstovas Bundestage Günter Krings jį gyrė kaip „gerą ir seniai reikalingą“.

CDU partijos frakcijos vadovas Jens Spahn sakė, kad yra atviras kompromisui, kuris neturės įtakos „asmeninių ryšių saugumui ir konfidencialumui“.

CDU koalicijos partneris, centro kairės SPD, priešinasi šiam pasiūlymui. SPD lyderiai Carmen Wegge ir Johannes Schätzl pareiškime teigė, kad jis turėtų būti „aiškiai“ atmestas, pridurdami, kad tai „griežtai pažeistų pagrindinę teisę į konfidencialų bendravimą“.

Trečiadienį įtakingos Vokietijos duomenų apsaugos reguliavimo institucijos taip pat paragino vyriausybę atmesti šį pasiūlymą.

Kitos ES šalys yra vienodai susiskaldžiusios: vienos pritaria įstatymo projektui, kitos baiminasi, kad jis pakenks privatumui ir kibernetiniam saugumui. Vokietijos pozicija yra įtakinga, nes ji dažnai nulemia, ar ES teisės aktas sulauks pakankamo palaikymo, kad būtų priimtas.

Dalis visuomenės spaudimo prieš šį ES teisės aktą kilo dėl vieno žmogaus kampanijos, kuri užtvindė Europos Parlamento narių ir nacionalinių atstovybės biurų Briuselyje elektroninio pašto dėžutes.

Patrick Breyer, duomenų privatumo aktyvistas, nusistatęs prieš ES „Chat Control“ įstatymą, ėmėsi konkrečių veiksmų:

• Inicijavo masinę spam kampaniją, siųsdamas tūkstančius automatizuotų laiškų ES parlamentarams, užtvindžiusių jų pašto dėžutes (daugelis gavo po 10–20 tūkst. laiškų per dieną).
• Sukūrė ir paleido automatizuotą platformą (pvz., stoppchatkontrolle.de), leidžiančią vartotojams siųsti protesto laiškus su iš anksto paruoštais tekstais, taip padauginant kampanijos mastą.
• Sukėlė chaosą teisėkūros procese: parlamentarai buvo priversti blokuoti laiškus, o kampanija prisidėjo prie vėlavimo ir kritikos bangos, priversdamos ES komisiją peržiūrėti įstatymą.

Trumpiau tariant žmogus padarė viską, kas buvo jo jėgoms, kad jį sustabdytų. Panašu, kad jam pavyko. Konvejeriu šis įstatymas jau nepraeis.