infa.lt

Jaunų darbuotojų (22–25 metų amžiaus) užimtumas pareigose, kuriose dirbtinis intelektas (DI) daro įtaką darbui, nuo 2022 m. pabaigos sumažėjo 16 proc.

Naujausio tyrimo duomenimis, dirbtinis intelektas apsunkina pradinio lygio darbuotojų darbo paiešką tokiose srityse kaip programinės įrangos kūrimas ir klientų aptarnavimas. Taigi, dirbtinio intelekto poveikis darbo vietoms tapo nebe teorinis, o realus ir juntamas.

Stanfordo universiteto tyrime, kurį cituoja leidinys „Axios“, teigiama, kad per pastaruosius trejus metus užimtumas sumažėjo 13% tų žmonių tarpe, kurie tik pradeda dirbti, labiausiai pažeidžiamose DI, pvz., buhalteriai, programuotojai ir administraciniai padėjėjai.

Per tą patį laikotarpį užimtumo tendencijos išliko tokios pačios arba net pagerėjo labiau patyrusiems darbuotojams tose pačiose srityse, nepaisant to, kad jos pablogėjo 22–25 metų amžiaus darbuotojams. Užimtumo tendencijos taip pat sustiprėjo mažiau technologinėms pareigoms, pvz., slaugytojų, atveju.

„Tai greičiausi ir didžiausi pokyčiai, kuriuos esu matęs“, – teigė Stanfordo universiteto profesorius Ericas Brynjolfssonas, pabrėždamas, kad vienintelis panašus perėjimas buvo perėjimas prie nuotolinio darbo COVID-19 pandemijos sąlygomis.

Brynjolfssonas palygino DI su universitetų absolventais, turinčiais daug teorinių žinių, bet neturinčiais praktinės patirties. Tuo tarpu labiau patyrę darbuotojai turi daugiau netiesioginių žinių ir profesinių įgūdžių. „Tai nėra tai, ko DI gali išmokti, bent jau kol kas“, – sako profesorius.

Stanfordo universiteto tyrimas yra paskutinis iš vis daugėjančių ataskaitų, skirtų paaiškinti, kaip sprogstantis DI populiarumas veikia darbo jėgą. 2022 m. lapkritį paleistas pokalbių botas „ChatGPT“ sustiprino susidomėjimą ir nerimą dėl generatyvinio dirbtinio intelekto keliamo pavojaus darbo vietoms.

Nuo tada žmonės naudoja DI pokalbių botus viskam, nuo programavimo iki terapijos seansų, o įmonės, įskaitant „OpenAI“, išleidžia vis galingesnius dirbtinio intelekto modelius jų darbui.