infa.lt

nuotrauka: straitjacketshop.com

Pacientas susirgo bromido sukeltu neurotoksiniu poveikiu, kuris buvo paplitęs XX a. pradžioje.

Mokslininkai ragina visuomenę būti atsargia, kai kreipiantis į dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotus dėl sveikatos patarimų, po to, kai vyras susirgo retu neurotoksiniu susirgimu po pokalbio su „ChatGPT“ apie druskos pašalinimą iš savo mitybos.

Vašingtono universiteto gydytojų užfiksuotu ir rugpjūčio 5 d. žurnale „Annals of Internal Medicine“ paskelbtu atveju, 60-mečiui vyrui buvo diagnozuotas bromizmas – toksinė reakcija į bromidą, kuri buvo tokia stipri, kad gydytojai jį priverstinai paguldė į psichiatrijos ligoninę.

Kaip pažymėjo tyrėjai, bromizmas buvo „gerai žinomas“ XX a. pradžioje ir manoma, kad tuo metu jis buvo beveik vienos iš dešimties psichiatrijos ligoninių pacientų priežastis, daugiausia dėl plačiai paplitusio bromido naudojimo be recepto parduodamuose raminamuosiuose vaistuose.

Straipsnyje teigiama, kad pacientas gydytojams papasakojo musprendęs iš savo mitybos pašalinti natrio chloridą – pagrindinę valgomosios druskos sudėtinę dalį – perskaitęs apie galimą neigiamą chlorido poveikį sveikatai.

Pasikonsultavęs su „ChatGPT“, jis tris mėnesius natrio chloridą keitė natrio bromidu, kurį įsigijo internetu, nors buvo perskaitęs, kad „chloridą galima pakeisti bromidu, tačiau tikriausiai kitoms reikmėms, pavyzdžiui, valymui“.

Vėliau vyras atvyko į ligoninę, teigdamas, kad jo kaimynas bando jį nunuodyti, ir papasakojęs apie daugybę savo mitybos apribojimų. Jis namuose distiliavo savo vandenį ir, nors buvo ištroškęs, buvo pastebėta, kad jis paranojiškai bijojo gerti bet kokį jam siūlomą vandenį.

Neturėdamas ankstesnės psichiatrijos istorijos, pacientas ligoninėje tapo vis labiau paranojiškas ir pranešė apie klausos ir regos haliucinacijas. Jis bandė pabėgti iš ligoninės ir buvo priverstinai paguldytas į psichiatrijos skyrių, kur jam buvo skiriamas skysčių, elektrolitų ir antipsichotikų gydymas.

Kai jo būklė stabilizavosi, jis pranešė apie kitus simptomus, būdingus bromizmui, įskaitant veido spuogus, prastą raumenų kontrolę, pernelyg didelį troškulį ir nemigą.

Jo antipsichotinių vaistų dozės buvo palaipsniui mažinamos tris savaites, po to jis buvo išrašytas. Po dviejų savaičių atliktas pakartotinis tyrimas parodė, kad jo būklė išliko stabili.

Straipsnio autoriai teigia, kad šis atvejis rodo, „kaip dirbtinio intelekto naudojimas gali prisidėti prie išvengiamų neigiamų sveikatos pasekmių atsiradimo“. Jie ypač įspėjo apie riziką, susijusią su DI pokalbių robotais, teikiančiais informaciją be tinkamo konteksto.

„OpenAI“ bendrovė, kurianti „ChatGPT“ pokalbių robotą pabrėžė, kad „ChatGPT“ nėra profesionalios pagalbos pakaitalas ir, kad naudotojai turėtų jį laikyti „partneriu, padedančiu suprasti rezultatus, užduoti tinkamus klausimus per susitikimus su paslaugų teikėjais ir įvertinti galimybes priimant sprendimus“.