infa.lt

Siekdama sumažinti technologinį atotrūkį nuo JAV ir Kinijos, Europos Sąjunga pradeda programą, pagal kurią bus sukurtas specialių duomenų centrų tinklas, kurio bendras biudžetas viršija 30 mlrd. eurų, praneša „CNBC“ kanalas.

Šie dirbtinio intelekto fabrikai skirti sujungti pažangią skaičiavimo galią, kokybiškus duomenis ir mokslinius darbuotojus, kad būtų užtikrintas proveržis kuriant Europos dirbtinio intelekto modelius. Didžiausi iš jų galės 15% padidinti visos Europos skaičiavimo galią, tačiau tokių projektų nebus įmanoma įgyvendinti greitai.

ES jau seniai atsilieka nuo JAV ir Kinijos dirbtinio intelekto masto didinimo srityje. Taip yra dėl sudėtingo teisės aktų derinimo 27 valstybėse narėse proceso, didelių elektros energijos kainų, vėluojančių leidimų ir būtinybės modernizuoti elektros tinklus. Dabar Europa nori pasivyti.

Europos Komisija dirbtinio intelekto gamyklas laiko dinamiška ekosistema, kurioje glaudžiai bendradarbiauja aukštos kokybės duomenų rinkiniai, skaičiavimo ištekliai ir tyrėjai.

Henna Virkkunen, vykdomoji viceprezidentė, atsakinga už technologijų suverenumą, pažymėjo, kad ES vienam gyventojui tenka 30% daugiau tyrėjų nei JAV ir apie 7 000 startuolių, tačiau ribota skaičiavimo galia stabdo sektoriaus plėtrą.

Šiai problemai spręsti ES skyrė 10 mlrd. eurų 13 dirbtinio intelekto gamyklų kurti ir 20 mlrd. eurų gigafabrikams – įrenginiams, kurių skaičiavimo galia yra keturis kartus didesnė nei didžiausių esamų gamyklų.

Virkkunen teigimu, susidomėjimas gigafabrikais buvo „milžiniškas“ ir viršijo ES lūkesčius: jau gautos 76 paraiškos statyti tokius centrus 16 šalių.

Analitikai pabrėžia, kad dirbtinio intelekto fabrikai iš esmės yra dideli duomenų centrai su grafikos procesoriais (GPU), galintys mokyti sudėtingus modelius ir suteikiantys prieigą prie skaičiavimo išteklių mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Šių projektų sėkmė priklausys nuo jų panaudojimo ir integracijos į pasaulinį tinklą.

Norvegijos telekomunikacijų bendrovė „Telenor“ jau paleido savo dirbtinio intelekto fabriką, kuriame išbandomos galimybės naudojant nedidelį GPU klasterį. Dirbtinio intelekto skyriaus vadovas Kaarenas Hilsenas pabrėžė duomenų suverenumo ir privatumo svarbą dirbant su svarbia verslo informacija.

Bendrovė „Telenor“ bendradarbiauja su ‚BabelSpeak‘ – norvegiška „ChatGPT“ versija, verčiančia slaptus pokalbius. Ją išbandė, pavyzdžiui, pasienio pareigūnai.

Pirmoji dirbtinio intelekto gamykla Europoje pradės veikti artimiausiomis savaitėmis, o rugsėjo pradžioje planuojama paleisti didelį duomenų centrą Miunchene. Tačiau gigafabrikams statyti reikalingos didžiulės investicijos – nuo 3 iki 5 mlrd. eurų į kiekvieną iš jų, taip pat nemažos investicijos į energetikos infrastruktūrą, nes tokiems įrenginiams reikia daug energijos.

Duomenų centrą pastatyti užtrunka iki dvejų metų, tačiau pastatyti elektrinę, kuri jį maitintų, užtruks daug ilgiau.

UBS prognozuoja, kad dėl didėjančios paklausos pasaulinių duomenų centrų pajėgumai, kurie dabar siekia 85 GW, per trumpą laiką padvigubės.

ES investicijos ir planai kiekvienoje gamykloje gaminti po 100 000 pažangių procesorių leis sukurti po 100-150 MW įrenginius, o bendras visų gamyklų pajėgumas sieks 1,5-2 GW. Tai padidintų Europos pajėgumus 15% ir tai būtų ženklus padidėjimas net lyginant su JAV, kurioms priklauso maždaug trečdalis pasaulio pajėgumų.

Europos gigafabrikuose bus naudojami amerikietiški lustai, pavyzdžiui, „Nvidia“.

Ekspertai įspėja, kad norint įgyvendinti šiuos projektus, ES reikės pritraukti dideles privačias investicijas ir palaipsniui kurti infrastruktūrą, nes regionas negalės vienu metu pasiekti pasaulio pažangių dirbtinio intelekto modelių lygio.