infa.lt

Didėjant sunkumams ir mažėjant darbo jėgos, didžioji Europos dalis rizikuoja bankrutuoti, tik ne taip greitai kaip Prancūzija, prognozuoja „Politico“ leidinys.

Antradienį Prancūzijos ministro pirmininko François Bayrou paskelbta biudžeto bomba buvo ne tik perspėjimas Prancūzijai.

Tai buvo aiškiausias ir skubiausias įrodymas, kad senstanti ir vis labiau bejėgė Europa gali bankrutuoti, jei nesiims esminių pokyčių: reikia finansuoti skaitmeninimą, anglies dioksido išmetimo mažinimą ir gynybą, – demografinio nuosmukio sąlygomis. Tačiau dėl skolų ir deficito – ji turi nedaug arba neturi jokių galimybių manevruoti.

Nors Bayrou biudžeto pristatyme, kuriame numatyta mažinti išlaidas, didinti mokesčius ir net atsisakyti dviejų valstybinių švenčių dienų, buvo išreikšta nuomonė, kad nebeįmanoma tęsti įprastos veiklos ankstesnėmis priemonėmis, reakcija į jį tik parodė, kaip sunku bus pakeisti kursą.

„Ši vyriausybė mieliau puola Prancūzijos žmones, darbininkus ir pensininkus, nei medžioja atliekas“, – socialiniuose tinkluose pareiškė dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, pažadėjusi nuversti Bayrou mažumos vyriausybę, jei ji laikysis šių  planų.

Prancūzija nėra vienintelė, atsidūrusi sunkioje padėtyje. Bayrou yra tik vienas iš keleto centristinių pažiūrų ministrų pirmininkų regione, kurie atsidūrė kairiųjų ir dešiniųjų gniaužtuose: tik praėjusią savaitę už Lamanšo sąsiaurio Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris buvo priverstas dėl savo paties parlamento narių maišto atsisakyti, jo manymu, būtino socialinės paramos mažinimo.

Ir, nors daugelis euro zonos šalių padarė pažangą mažindamos savo biudžetų spragas nuo pandemijos pabaigos, Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad iki dešimtmečio pabaigos bendras bloko biudžeto deficitas padidės iki 3,3% bendrojo vidaus produkto, o bendroji valstybės skola padidės iki 93 proc. BVP.

Prieš dešimtmetį išvengusi euro zonos valstybės skolos krizės gelbėjimo drausminių priemonių, Prancūzija pablogino savo finansų būklę daugiau, nei bet kuri kita didelė regiono ekonomika.

Reitingų agentūros nuolat atkreipia dėmesį į blogėjančią jos skolos trajektoriją. Deficitas 2020 m. pasiekė beveik 9% bendrojo vidaus produkto (BVP) ir nuo 2019 m. gerokai viršija ES nustatyt1 3% tikslą. Net ir pagal Bayrou prognozes, šis rodiklis nebus pasiektas iki 2029 m.

O šios skolos aptarnavimo išlaidos (procentų už paskolą mokėjimai) per ateinančius kelerius metus augs, nes visos Europos vyriausybės refinansuos (skolinsis, kad atiduotų ankstesnes skolas) daug didesnėmis palūkanomis pinigus, kuriuos 2014-2022 m. pasiskolino beveik už dyką.

Tačiau kitos ES sostinės susiduria su daugeliu tų pačių sunkumų, kurie neramina Paryžių, ypač kai kalbama apie demografinę padėtį ir lemtingai mažėjantį dirbančiųjų ir pensininkų santykį: Vokietijos centrinis bankas apskaičiavo, kad darbo jėgos skaičius absoliučiais skaičiais pradės mažėti kaip tik tuo metu, kai pradės veikti kanclerio Frydricho Merco (Friedrich Merz) didžiuliai skolomis finansuojami išlaidų planai.

Anksčiau šį mėnesį paskelbtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje teigiama, kad bendros socialinės išlaidos, susijusios su demografiniais pokyčiais, per 25 metus padidins valstybės išlaidas maždaug 3% BVP.

Daugeliu atvejų aktualiausia problema yra valstybinės pensijų sistemos išlaidos: šį mėnesį Didžiosios Britanijos Biudžeto atsakomybės biuras pareiškė, kad 2070-ųjų pradžioje pensijų sistema sunaudos 7,7% BVP, kai dabar – 5% (1950 m. – tik 2 proc.).

Kalbant plačiau, Europos Komisija paskutinį kartą bandė kiekybiškai įvertinti šią problemą 2021 m., teigdama, kad bendros senėjimo išlaidos – įskaitant pensijų, sveikatos ir priežiūros išlaidas – padidės nuo 24 proc. 2019 m. iki 25,9 proc. 2070 m.

Tuo pat metu, kai aptariama ši problema, vyriausybės taip pat turi finansuoti didžiulį surūdijusių Europos ginkluotųjų pajėgų atnaujinimą, kad būtų galima įveikti atsinaujinusią grėsmę iš Rytų.

Iki šiol Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija sutiko, kad joms reikės skirti daug lėšų karinėms išlaidoms, tačiau Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas nesutiko su šiuo iššūkiu.

Kredito agentūros KBRA vertinimais, naujasis NATO valstybių įsipareigojimas didinti karines išlaidas padidins ES valdžios sektoriaus deficitą 1,3-2,8% BVP.