infa.lt

Ūkininkų protestai Nyderlanduose | foto: Slay News

Nyderlandų vyriausybė atideda azoto emisijų mažinimo tikslus, taip sudarydama pretekstą susigrumti su savo teisėjais ir Briuseliu dėl vieno iš labiausiai ginčytinų Europos aplinkosaugos klausimų, rašo „Politico“ leidinys.

Nyderlandų vyriausybė penktadienį patvirtino, kad nukels azoto išmetimo sumažinimo perpus terminą nuo 2030 m. iki 2035 m., taip pažeisdama neseniai priimtą teismo nutartį ir pamindama savo ekologinius įsipareigojimus.

Šiuo žingsniu, kurį inicijavo žemės ūkio ministrė Femke Wiersma iš Ūkininkų ir piliečių judėjimo (BBB), siekiama suteikti ūkininkams daugiau laiko prisitaikyti,.

Sprendimas priimtas nepaisant sausio mėnesį priimto Nyderlandų teismo sprendimo, kuriuo vyriausybė įpareigota laikytis nustatyto 2030 m. termino apsaugoti jautrias gamtos teritorijas nuo azoto taršos, kurios didžiąją dalį sudaro mėšlas ir trąšų naudojimas.

Briuselis taip pat gali pareikšti savo nuomonę, nes delsimas leidžia pretekstą, kad pažeista ES Buveinių direktyva, kuri įpareigoja valstybes nares užkirsti kelią saugomų ekosistemų būklės blogėjimui ir „per trumpą laiką“ jas atkurti.

Nyderlandai jau seniai laikomi azoto krizės Europoje pradžia, ir dėl esą intensyvaus ūkininkavimo kaltinami per dideliu azoto išmetimu į „Natura 2000“ saugomas teritorijas.

Pagal azoto taršą vienam hektarui ši šalis yra laikoma viena iš blogiausių ES – maždaug keturis kartus daugiau už Europos vidurkį, t. y. daug daugiau, nei esą gali absorbuoti jos kraštovaizdis ir saugomos teritorijos.

Kelios vyriausybės iš eilės stengėsi suderinti aplinkosaugos įsipareigojimus su ūkininkų pasipriešinimu, ir šis konfliktas padėjo nuversti paskutinę valdančiąją koaliciją ir paskatino susikurti Viersmos BBB, kuri 2023 m. tapo didžiausia partija Nyderlandų Senate ir pernai prisijungė prie nacionalinės koalicinės vyriausybės.

Dar penkeri metai

Naujajame plane numatytas 2,2 mlrd. eurų „pradinis paketas“, kuriuo siekiama paskatinti ūkininkus, įsikūrusius netoli pažeidžiamų gamtos teritorijų, sumažinti savo veiklą, perkelti veiklą arba investuoti į švaresnes technologijas.

Paketas apima savanorišką gyvulių išpirkimą iš augintojų, įskaitant 750 mln. eurų tiems, kurie nusprendžia nutraukti veiklą, ir 627 mln. eurų pieno gamintojams, kurie sumažina gamybos apimtis. Dar 100 mln. eurų numatyta gamtos atkūrimui.

(Reikia pridurti kad tos taip vadinamos išpirkimo kainos nesuteikia garantijos žmogui gyventi likusį gyvenimą iš tų pinigų, kaip jam suteikia savo ūkio turėjimas ir jo darbas. Praradę ūkį žmonės liktų be nieko, o išmokamių pinigų užtektų keliems metams gyvenimo – infa.lt past)

Vyriausybė taip pat ruošiasi peržiūrėti azoto reguliavimo tvarką. Iki šiol Nyderlandų politika buvo grindžiama tuo, kiek azoto taršos nusėda saugomose teritorijose, t. y. vadinamąja kritine nusėdimo verte (KDW).

Wiersma planas reiškia, kad nuo šios sistemos bus pereita prie teršalų išmetimo apribojimų nustatymo tiesiogiai prie šaltinio – atskiruose ūkiuose ir gamyklose. Kaip šios ribos bus apskaičiuojamos, lieka neaišku.

„Šis planas suteikia perspektyvą ūkininkams ir galimybę diegti naujoves, o mes ir toliau siekiame atkurti gamtą“, – prieš priimant planą žurnalistams sakė Wiersma.

Teismo sprendimo riba artėja

Sausio mėnesį Nyderlandų teismas palaikė „Greenpeace“ byloje, kurioje buvo ginčijama lėta vyriausybės pažanga mažinant azoto kiekį. Sprendime nurodyta, kad valstybė turi pakankamai sparčiai mažinti taršą, kad iki 2030 m. bent pusė visų azotui jautrių saugomų teritorijų neviršytų kenksmingų ribų.

Teisėjas rėmėsi Nyderlandų įsipareigojimais pagal Buveinių direktyvą, kurioje saugomų ekosistemų sveikatai teikiama pirmenybė prieš ekonominį lankstumą.

Vyriausybė apskundė sprendimą, tačiau kol vyksta šis procesas, ji privalo sprendimą vykdyti. Vienašališkai perkėlus tikslą į 2035 m., Wiersma’os planas rizikuoja būti pripažintas neatitinkančiu Nyderlandų teismo ir ES teisės aktų, o tai gali Hagai sukelti papildomų teisminių procesų ir finansinių nuobaudų.

Aplinkosaugos grupės, įskaitant „Greenpeace“ ir „Mobilizacija už aplinką“ (MOB), jau pranešė, kad paduos vyriausybę į teismą, jei atidėjimas bus tęsiamas.

Organizacija „Greenpeace“ priimtą planą pavadino „teisinės valstybės įžeidimu“, kaltindama, kad jame nėra privalomų priemonių žemės ūkiui, tinkamų skaičiavimų ar pakankamo finansavimo.

Briuselis stebi

Europos Komisija kol kas nesiėmė spręsti, ar Nyderlandų delsimas atitinka ES teisę, nors Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad Buveinių direktyva nepalieka daug galimybių atidėti reikiamus veiksmus.

„Nyderlandai turi nustatyti ir įgyvendinti veiksmingas priemones nitratų ir azoto taršai mažinti, kad įvykdytų ES gamtos ir vandens kokybės reikalavimus“, – sakė Komisijos atstovas spaudai Maciejus Beresteckis (Maciej Berestecki).

„Nyderlandų valdžios institucijos turi nuspręsti, kokiomis veiksmingomis priemonėmis užtikrinti atitiktį ir pasiekti sutartus tikslus.“

Laukiama, kad penktadienį vyriausybei priėmus paketą, Komisijos teisininkai peržiūrės Nyderlandų planą. Dėl bet kokio ES teisės aktų nesilaikymo Briuselis gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Šis atidėjimas bent jau kol kas reiškia politinę pergalę Wiersma BBB kaimo vietovėse, tačiau kyla pavojus, kad Nyderlandai pateks į dar vieną teisminių ginčų raundą savo šalyje ir Briuselyje.

infa.lt: Čia matome, kad dėl žaliųjų Briuselio tikslų Nyderlandų ūkininkai gali būti nuvaryti nuo žemės, kurią dirbo per amžius. Toks įspūdis, kad Briuselis turi daugiau teisiųį tas žemes, nei patys jų savininkai.