2025.04.20 08:17
nuotr. © Arvydo Daunio
Pasislėpę nuo kasdienių melo dronų ir patys savęs, išsivalėm langus, dažėm kiaušinius. Buvom pasiruošę tam nežinia kam, kas mums dovanota. Vėl pabandysim pakelti širdis. Vėl spengs tuštuma nuo nepasakytų žodžių, po kiemus lakstys vaikai ir šunys.
Gal bus net saulėta ir vakare išeisim pasivaikščioti, jei bus kam išeiti. Ir vėl apgaubs sielos nuovargis ir tyla. Kasmet atliekamas ritualas, vargonų gausmas ir smilkalų kvapas. Atsikėlus – vienas kitam žinutės su kiaušiukų nuotraukytėmis.
Linkime visokių laimių. Kuriam labai pasiseka – išsijungia trumpam minčių ekranai. Ir apsupti gyvenimo daiktų išgirstam tą, kuris tyli. Kuris vis nepavargsta gimti, numirti, vėl prisikelti. Toks Jo darbas, ania?
O kas, jei Jis tikrai yra? Va taip – tikrai tikrai? Kas būtų, jeigu Jis vėl ateitų? Čia, dabar, į drąsiai trinkelizuotą Lietuvą? Pas mus tokius? Tarkim, rytoj ar kitą pirmadienį 9.00 ryto, kai vėl vėluosim į darbą ir planuosim atostogų keliones?
Galvojate, kaip F.Dostojevskio Didžiajame inkvizitoriuje, būtų kažkas labai tragiškai gražaus, didingo? Niekas net nepastebėtų. Portalai tarp menkystų baliukų ir papų neparašytų. O kai taptų BYŠKĮ žinomu, Ekranas paklaustų: KIENO KRYMAS?
Apšauktų patvoriniu, vatniku, prorusišku, maršistu, penktakolonininkų trampiniu. Fariziejai ir rašto mokytojai išdergtų ir susirinktų tūkstančius laikų. Minios vidinių okupantų patriotiškai žviegtų, būsimi kolaborantai įtrauktų į kolaborantų sušaudymo sąrašus.
O teisingieji feisbukų kovotojai išmintingai pasakytų, kad Jis nieko nepasiūlo! Nes tik kalba ir nieko nedaro! Ir už dyką nieko nežada! Kažką kliedi apie kažkokias karalystes, kur turėsim atsakyti už tai, ką padarėm ir net ko nepadarėm! Kokia nesąmonė, ką tas čia sau galvoja, atsirado, mat, teisuolis!
Bet atsirastų vienas kitas paskui Jį einančių, jų vis daugėtų. Pradėtų tyrimą dėl kurstymo prieš imperatorių ir susirinkimų pažeidimą. Pasodintų su Celofanu į vieną kamerą. Rinktume parašus po peticija, visi bijotumėte rašytis…
Bet po metų Jį paleistų. Ir jau beveik niekas neatsimintų, kas toks, tik žinotų, kad nereikia būti šalia jo net troleibuse. Kad niekas nepamatytų, kaip su kokiu Paleckiu. Ir galėtų sau darbuotis prekybcentryje salės darbuotoju už minimumą. Vakarais rašinėtų į feisbuką.
Gerai pasistengęs, po kokių 3 metų susikurtų nedidelę pasekėjų grupelę. Gal net įstotų į maršistus. Bet, jeigu išeitų amžiams, niekas to nepastebėtų. O mes kasmet, kaip visada, atliktume šventą kiaušinių ritualą. Gaudžiant vargonams ir kvepiant smilkalams.
Manęs klausia: kas atsitiko, kodėl pasidarei kažkoks? Atsakau – viskas gerai, nesijaudinkit, juk ir taip nesijaudinat. Nors niekas seniai nebėra gerai, bet slepiu tai nuo savęs, užlietas didžiosios drebutienos.
Juk ir jums būna gera, nes kas nuostabesnio už tapsmą didelio melo dalimi, už gyvenimą isterijoje? Kai už nieką neatsakai? Pabėgsim, pasislėpsim, paspausim perkrovimo mygtuką ir dvasios mirtis, duobagyvių fiesta ir netiesa pradings?
Tiesiog ištylėsim ir nebebus? Bet taip mes patys dingstam ir nebebūnam. Kaukės priauga ir nebegalim jų nusiplėšti. Jos tampa mumis. Nors kartais dar pajuntame tikrumo tylą pakylant patamsiais, kuri vis tiek užlies.
Jos neištylėsi. Ji tau sako – aš esu tu, kurio bijai. Kuriuo netiki, nenori pasitikėti. Sakai sau – bet tai kitas, nesuprantamas, kas jis toks? Nebijok, visada nešiosi tą baimę ir tylėjimą su savimi kaip šešėlį.
Jei pasiseks – trumpam užmirši, bet jausi, kad gyvybės šviesa yra visur. Kaip pajunti naktį, kai parvažiuoji namo – atsirakini duris ir dar neįėjęs žinai, ar kas nors yra, ar nieko nėra.
Protėviai ir ainiai yra čia ir dabar, tavo namuose. Nors niekas tau nesakė – viską išgirsi iš tylėjimo, kuris kasdien tas pats ir kitoks. To, ką tyliu, niekada iki galo neišsakysiu. O apie ką jūs tylit, žmonės?
Na taip, irgi nepasakysit, nors žinau, kad turit apie ką. Ir tai nepraeis, nepabėgsime niekur. Sakote, viskas tik šešėliai, melas ir niekai? Bet tas kitas, kuris kasmet ateina, esate tikrasis jūs. Nejaugi negirdite, kaip kvėpuojat?
Kada šviesa ir tiesa nutolsta, ir nusileidžia tuštuma, kada pilnos gatvės prarastų akių. Kada beldžiate ir neatidaro, šaukiate, bet niekas negirdi – pasaulio tyla visada su mumis. Čia gyvena žmogaus tiesa. Čia esame visi ir Tas, Kuris Prisikels.
Mes dar būname. Kas rytą atidarom langus ir įsiveržia beprotystė, nors kieme pasiutęs visokių paukštelių čiulbėjimas. Juk pamenat – susėdome su vaikais prie stalo ir trumpam nutilom, ir tikrumas trumpam sugrįžo. Mes dar gyvi ir turime viltį.
Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
745
linkiu konservatoriaus Rimanto Dagio pavaduotojui ir buvusiam nacionalinio susivienijimo nariui Rusteikai gražių švenčių.
ir linkiu pradėti pasaulį keisti nuo savęs.
Norėčiau priminti, kad iš NS Algimantas išėjo dar 2021 m. kai partija atsisakė jungtis prie Didžiojo šeimos gynimo maršo.
Ir su Dagio pavaduotoju nepataikėt. Nėra jis Dagio pavaduotojas, bet buvo.
Pastebiu, kad labai mėgstate priminti visiems praeitį. Neblogai, kai tai taikoma aktyviems politikams. Bet varyt ant visų, kas stovi prieš dabartinę valdžią – labai neskanu.
Noriu tik paklaust – konservatoriams stengiatės?
labai gerai rasote.Teskite.ne visi Lietuvoje nuosedos,stanai,valinskai.
Yin, Chinese for “female” or “moon,” represents darkness, femininity, passivity, and the earth. Yang (“sun” or “male”) represents light, masculinity, activity, and the heavens.Jinas ruosiasi tapti Jangu,uztai toks apsvaigintas.Taps Vyru
Rusteikos tekste daug vandens, visokių dejonių ir svajonių. Toks truputį grafomanas, negalintis sukoncentruoti ir išgryninti minties.
Mintys teisingos, bet padrikos.
Jei valstybėje kažkas blogai, tai tas blogis nėra savaiminis, kaip koks oras, bet tą blogį VYKDO kažkokie konkretūs žmonės, politikai, Tėvynės išdavikai.
Kas jie, pone Algimantai? Ką jie ne taip daro? O ką ir kaip reikia kitaip daryti?
Nors į vieną, kad ir nedidelį, konkretų veiksmą susikoncentruokite ir jo siekite.
Nes didelių dalykų atlikti nesigauna, pavyzdžiui, iš šeimų gynimo maršo ir šeimų sąjūdžio gavosi šnipštas, Jūs jo net pats niekada neprisimenate ir net jo pavadinimo nepaminite savo pasisakymuose.
Eglei: tik praeitį ir galima priminti. Ateities juk nepriminsi, ar ne?
„Bet varyt ant visų, kas stovi prieš dabartinę valdžią – labai neskanu. Noriu tik paklaust – konservatoriams stengiatės?” – tai konservatoriai ir stovi „prieš dabartinę valdžią”, t.y. socialdemokratinę koaliciją..
Bet ar Rusteika tikrai yra prieš dabartinę valdžią?
Jūs tikrai toks naivus ar tik apsimetate>?
Ir konservatoriai ir liberalai su socdemus tik papildo vieni kitus. Kai vieni prisidirba – kiti juos pakeičia ir toliau daro tą patį.
Pradžioj valstiečiai sumažino NT mokesčio ribą iki 150 000 eurų nuo 200 000, o po to sekančioje kadencijoje konservatoriai pridėjo savo dalį, pakeldami mokestį iki 0,5-1 proc.
Dabar socdemai jį priims, „protingai“ sumažinę, kad „būrai nesišakotų“.
Vėliau vėl pakels, kai „būrai“ susitaikys su tuo, kas yra..
Tai jūs vis dar manote, kad čia kažkas prieš kažką Seime?
Jie visi čia prieš mus, prieš mokesčius mokančius žmones..
Ačiū už atsakymą, Egle. Dabar tamstos požiūris man aiškesnis. Bet vistiek nesuprantu kodėl rašydama „varyt ant visų, kas stovi prieš dabartinę valdžią – labai neskanu” – įdėjai žodį „dabartinę”? Jei visos valdžios blogos, gal pabrėžti DABARTINĖS net nebūtina?
Stebime teatra Kuri rodo mums..pries rinkinus sake nebus mokesciu kelimo cia kaip su euro priimimu ..opozicia vaidina (Zemaitaitis)budamas valdanciojoje..regis net truputi stumdosi kas juokinga nes darbai ka kita sako..dugno nera,ji ismuse kai prezidenta nuverte tyliai..o sena slunkiu valdovu pripazino..ir tt..zmones tik mokesciams moketi ..