infa.lt

Guoda Burokienė | LVZS.lt nuotrauka

„Požiūris į kultūrą Lietuvoje turi keistis. Kultūros ministerija iki šiol matė ir rėmė tik didelius renginius, į regionus nebuvo atsigręžiama. Lietuvoje vyksta kultūriniai renginiai, veikia bendruomenės, kurios telkia žmones, skatina pilietiškumą, aktyvina jaunimą likti gyventi kaime. Geroji Lietuvos naujiena yra ta, kad regionai gyvi, žmonės kultūrą puoselėja ir tiki, kad Lietuva neišsivaikščios, kad gyventi oriai galima ir savo šalyje“, – spaudos konferencijoje „Ar pavyko iššifruoti „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ žinutę?“ apibendrino Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Guoda Burokienė.

2015 metais Naisiuose (Šiaulių r.) pradėtas „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ projektas ir toliau vilnija per Lietuvą. Šiais metais mažųjų Lietuvos kultūros sostinių vėliavos jau perduotos dešimčiai Lietuvos miestelių. Jau žinomi ir 2018 m. pretendentai tapti mažosiomis kultūromis sostinėmis.

„Regionams reikia didesnio dėmesio nei buvo skiriamas iki šiol. Matome, jog susitelkus galima padaryti ir pasiekti labai daug. Jei norime, kad mūsų kraštas atgimtų ir gyvuotų, kad jaunimas didžiuotųsi kraštu, iš kurio yra kilęs ir norėtų jame likti, turime siekti, kad kultūra ir gyvenimas Lietuvoje gerėtų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė, Migracijos komisijos pirmininkė G. Burokienė.

Pasak Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorės Rimos Jokubauskienės, 2016 m. tapus mažosios Lietuvos kultūros sostinės dalyviais, mažas miestelis pasidarė labiau žinomas, matomas, o bendruomenė sutelkė bendram didžiuliam darbui: „Po balta vėliava slėpėsi daugybė mūsų vilčių. Norėjome visai Lietuvai parodyti savo mažo miestelio išskirtinumą, grožį. Iššūkių išsikėlėme daug ir visus planus įvykdėme su kaupu. Įvyko 55 vietiniai renginiai, suorganizavome 30 išvažiuojamųjų renginių. Tokiam mažam miesteliui, kuriame gyvena 700 žmonių, seniūnijoje – apie 2 tūkst. gyventojų, didžiausiu iššūkiu buvo išlikti stipriems. Ir mums pavyko“.

2016-ųjų metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės dalyvių – Miežiškių bendruomenės valdybos pirmininkė Jurga Švagždienė spaudos konferencijoje akcentavo bendruomenės prioritetus.

„Norėjome, kad mūsų žmonės didžiuotųsi, jog gyvena Miežiškėse. Pavyko įtraukti gyventojus į tradicijų puoselėjimo veiklą. Daugelį renginių organizavome patys, nesamdėme svetimų, parodėme savo žmonių gebėjimus. Miežiškiečiams organizavome ekskursiją po Miežiškius, surengėme orientavimosi varžybas po Miežiškius, pagal mūsų vietos folklorą sukūrėme spektaklį apie Miežiškius. Ieškojome kuo įdomesnių, įvairesnių priemonių, kad galėtume savo žmones sudominti savo kraštu“, – įspūdžiais dalijosi Miežiškių gyventojų bendruomenės valdybos pirmininkė J. Švagždienė.

Dideliuose renginiuose nelieka nepastebėti ir trūkumai.

„Didžiosios Lietuvos kultūros sostinės gauna valstybės finansavimą, siekiantį apie 60 tūkst. eurų. Tuo tarpu mažosios kultūros sostinės kompleksiško požiūrio iš valstybės institucijų nesulaukia. Lėšas renginiams sukaupėme iš laimėtų projektų, ieškojome rėmėjų. Iš valdžios norėtųsi, kad būtų atsižvelgiama į kokybišką veiklos programą. Ypač jei bendruomenės jau iki tapdamos kultūros sostinėmis pasižymėjo aktyvia kultūrine veikla, galėtų gauti finansavimą ir pasirodyti kitoms bendruomenėms. Informacijos sklaidai taip pat reikia valdžios dėmesio, finansavimo“, – pastebėjimus išsakė bendruomenės valdybos pirmininkė J. Švagždienė.

2017 m. mažosios Lietuvos kultūros sostinės dalyvių vėliavą neša ir mažas miestelis prie didelio kelio – Priekulė. Spaudos konferencijoje dalyvavusi Priekulės bendruomenės užimtumo centro atstovė Raimonda Damulienė apžvelgė šiais metais numatomų renginių programą.

„Mes turime kryptį, mes nešame šviesą. Komandoje nesame įpratę dirbti, tad sieksime suvienyti ne tik žmones, bet ir organizacijas. Priekuliečiams svarbiausia vienybė, bendradarbiavimas ir veikimas kartu“, – akcentavo Priekulės bendruomenės užimtumo centro atstovė R. Damulienė.

Projektas „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ pradėtas vykdyti 2015 metais. Pirmąja mažąja Lietuvos kultūros sostine tapo Naisiai (Šiaulių r.). Mecenato Ramūno Karbauskio sumanymas buvo paskatinti mažųjų miestelių ir kaimų kultūrinę veiklą, atkreipti dėmesį į ten gyvenančių žmonių kūrybą, supažindinti žmones su kultūrinėmis bendruomenių iniciatyvomis. Graži idėja vilnijo toliau – 2016 m. mažųjų Lietuvos kultūros sostinių vėliavos buvo perduotos dešimčiai Lietuvos miestelių. 2017 m. Lietuvos kaimo bendruomenių asociacijos ir Lietuvos kultūros ministerijos sprendimu išrinktos dar 10 – po vieną kiekvienoje apskrityje šauniausių kaimų ir miestelių, kurie neš mažųjų Lietuvos kultūros sostinių vėliavą ir bus gražiu pavyzdžiu kitiems.

LRS