infa.lt

Facebook nuotr.

Barbarais senovės graikai ir romėnai vadino svetimšalius, kurie nekalbėjo jų kalba ir buvo laikomi necivilizuotais. Romėnai dažnai kovojo su barbarų gentimis, tokiomis kaip gotai, vandalai ir hunai, kurie galiausiai prisidėjo prie Romos imperijos žlugimo.

Nepaisant stereotipų, kai kurios barbarų tautos turėjo išvystytas socialines ir karines struktūras bei unikalią kultūrą. Vandalų užpuolimas prieš Romą 455 metais tapo simboliniu pavyzdžiu, kaip barbarai niokojo civilizaciją.

Ilgainiui daugelis barbarų genčių įsiliejo į Europoje susiformavusias naujas karalystes ir net prisidėjo prie viduramžių civilizacijos kūrimo.

Šią trumpą kelionę į praeitį verta padaryti, kalbant apie tai, kas vyksta Lietuvoje pastarosiomis dienomis. Mes vis labiau artėjame prie situacijos, kai miestų aikštėse bus pradėta deginti knygas. Knygų deginimas ne taip seniai buvo naudojamas kaip būdas sunaikinti tam tikras idėjas ar slopinti opoziciją.

Vienas seniausių atvejų įvyko 213 metais prieš Kristų Kinijoje, kai imperatorius Čin Ši Huangdis įsakė sunaikinti daugybę ant papiruso parašytų Konfucijaus mokymų. Viduramžiais inkvizicija dažnai degino eretiškomis laikytas knygas, kad išsaugotų religines dogmas.

1933 metais Vokietijoje nacistai organizavo masinį nepageidaujamų knygų deginimą, siekdami sunaikinti „kenksmingą“ literatūrą. Nepaisant knygų deginimo, daugelis idėjų visuomet išliko ranka rašytose kopijose arba žmonių atmintyje ir pasakojimuose.

Antroje praėjusio amžiaus pusėje Kinijoje siautėjo „Raudonieji sargybiniai“, pasaulyje geriau žinomi chunveibinų vardu. Jie fanatiškai sekė Mao idėjas, puolė „buržuazines“ ir „reakcingas“ jėgas, persekiojo intelektualus, naikino senąją kultūrą ir net smurtavo prieš žmones, laikytus revoliucijos priešais.

Taip, chunveibinai per Kultūrinę revoliuciją irgi degino knygas ir naikino kultūrinį paveldą. Jie daugelį senų tekstų laikė „feodaliniais“, „buržuaziniais“ ar „reakcingais“, todėl organizavo bibliotekų, mokyklų griovimą ir privačių kolekcijų naikinimą.

Be knygų deginimo, jie taip pat griovė istorinius paminklus, meno kūrinius ir konfiskuodavo draudžiamus leidinius. Ši kampanija smarkiai pakenkė Kinijos intelektualiniam ir kultūriniam paveldui.

Chunveibinų veikla sukėlė chaosą šalyje, todėl galiausiai pats Mao ir Kinijos valdžia juos apribojo bei siuntė jaunimą į kaimo vietoves „perauklėjimui”.

Panašu, kad šias istorijos pamokas išmoko ne visi. Šiandien aš jums pateiksiu ketverius šios savaitės įvykius ir jūs suprasite, kaip greitai mes artėjame prie Kinijos chunveibinų.

Pirmasis. Leidykla „Sofoklis”, kurią įkūrė žinomas Lietuvos verslininkas Ignas Staškevičius antradienį paskelbė šalinanti iš savo lentynų Amerikos viceprezidento Džeimso Deivido Venso (James David Vance) knygą.

Apie šį sprendimą leidykla pranešė savo „Facebook“ paskyroje: „JAV prezidento administracijai sustabdžius pagalbą Ukrainai, leidykla „Sofoklis“ išima iš prekybos J.D.Vance knygą „Hilbilių elegija“ tol, kol nepasikeis JAV užsienio politika Ukrainos atžvilgiu“, – rašoma leidyklos įraše socialiniame tinkle, raginant skaitytojus domėtis kitomis, būtinai ukrainiečių autorių knygomis bei aukoti Ukrainai.

Įdomus sprendimas, tikrai skatinantis žmones daugiau aukoti. Tik labai įdomu būtų sužinoti, ar jau spėjo darbuotojai išnešti knygas, kurias tuoj reikės tempti atgal, nes situacija su pagalba Ukrainai vėl pasikeitė.

O gal verslininkas paprasčiausiai nori, kad žmonės be darbo nesėdėtų? Neabejoju, kad leidykla, kuri mano turinti teisę aiškinti savo skaitytojams, ką jie turi skaityti susilauks padidinto skaitytojų srauto, o ukrainiečių autorių knygos sulauks dar neregėto literatūros mėgėjų dėmesio.

Keliaujame toliau. Antrasis svarbus įvykis – sekmadienį Holivude vykusi 97-oji Akademijos apdovanojimų ceremonija, kurios metu buvo išdalintos „Oskarų“ statulėlės.

Apdovanojimuose kone ryškiausiai sužibėjo kino filmas „Anora“, nuskynęs laurus net penkiose iš šešių skirtingose kategorijose.

Laukiate jos premjeros kino teatruose? Nelaukite – jos nebus. Na ir kas, kad paskutinį kartą tiek daug nominacijų vienas filmas buvo laimėjęs dar 1954 metais, kai keturis kartus tai pavyko legendiniam Voltui Disnėjui.

„Anora“ neišplėšė pergalės tik vienoje kategorijoje, kurioje dar buvo nominuotas filmas – už geriausią antro plano vyro vaidmenį. Šio apdovanojimo siekė rusų aktorius Jura Borisovas, dėl kurio jūs ir nepamatysite šio filmo Lietuvos kino teatruose.

Niekam nežinomas kino kritikas ir kino festivalių kuratorius Edvinas Pukšta su visiems chunveibinams būdingu entuziazmu žiniasklaidai paaiškino: „Galbūt čia ir yra iš mūsų pusės cenzūra prieš tą purviną rusų taktiką.

Tai yra vienas teisingiausių sprendimų iš kino rodytojų pusės, kad jie gali parodyti netgi tokiai didelei ir įtakingai studijai, kaip „Universal“, kad jie čia, bet kokio mėšlo nerodys ir Borisovo mes nereklamuosim kaip talentingo aktoriaus. Labai mažai tokių kolegų užsienyje yra“.

Su tuo sunku nesutikti – užsienyje tokių idiotų tikrai nėra daug, nes jie dėl kažkokių man nesuvokiamų priežasčių vis labiau koncentruojasi Lietuvoje. Beje, Latvijos ir Estijos kino mėgėjai šį filmą pamatys.

Trečias svarbus įvykis inicijuotas seimo konservatorių. „Džiaugiuosi, kad pagaliau Lietuvoje yra randamos priemonės, įrankiai kovoti su pasirodančia dezinformacija mūsų viešojoje erdvėje. Esant tokiai geopolitinei situacijai mūsų regione neturime prabangos leisti Rusijos propagandai pasiekti mūsų gyventojų – tai yra nacionalinio saugumo klausimas“, – pranešime teigė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai inicijavusi konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Apie ką tai? Tai apie viename knygyne pardavinėjamus atlasus, kuriuose Krymas ar net kai kurios Ukrainos sritys rytuose vaizduojamos kaip Rusijos federacijos teritorijos. Jaučiate, kokią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia šie atlasai?

Na ir paskutinis, ketvirtasis chunveibinų žygdarbis šią savaitę. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija siūlo nuimti Senamiestyje kabančią atminimo lentą rusų rašytojui Fiodorui Dostojevskiui.

Šio dar vieno nacionaliniam saugumui grėsmę keliančio subjekto egzistavimą pastebėjo budri sostinės tarybos narės konservatorės Kamilės Šėraitės akis. 1994 metais gimusi iškili sostinės konservatorė negali taikstytis su tokiais akibrokštais, kaip atminimo lenta pasaulinio garso rusų rašytojui.

Tai juk ne kokia dykaduonė Sviatlana Tsyhanouskaya, kuri nelyg invazinis augalas ilgam įleido šaknis Lietuvoje.

„Čia buvusiame viešbutyje 1867 metais buvo apsistojęs didysis rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis (1821-1881)” – skelbiama toje nacionalinio saugumo pamatus negailestingai griaunančioje atminimo lentoje.

„Grožis išgelbės pasaulį“ – lietuviškai ir rusiškai rašoma ant tos baisios lentos. Tai citata iš Fiodoro Dostojevskio knygos „Idiotas“.

Sutikite – simboliška. Ir citata, ir knygos pavadinimas.