2025.01.23 15:16
Irmanto Gelūno nuotr.
Vyriausybės premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad didesnio ir spartesnio šalies gynybos finansavimo nedera priešinti su kitomis valstybei ir jos žmonėms svarbiomis išlaidomis.
Jis akcentuoja, kad valstybės dėmesys svarbiausios sritims – švietimui, sveikatos apsaugai, kultūrai, socialinei apsaugai bei kitoms – dėl planuojamo didesnio gynybos finansavimo nesumažės.
„Valstybės gynimo tarybos priimti sprendimai dėl nacionalinės divizijos kūrimo ir poreikio finansuoti gynybą didesne apimtimi sukėlė gana nemažą politinių diskusijų audrą, bet noriu priminti, kad Vyriausybei suformuotos užduotys bus sprendžiamos visų šių einamųjų metų laike, mes niekur nevėluojame ir bėgti pirmiau traukinio nereikia“, – spaudos konferencijoje po Vyriausybės posėdžio trečiadienį pabrėžė G. Paluckas.
Vyriausybės vadovas pažymi, kad šiuo metu yra diskutuojama apie instrumentus, kurie sutelktų europiečių valią ir norą rūpintis Europos gynyba. Jo teigimu, trečiadienį iš Europos Sąjungos finansų ministrų tarybos grįžęs finansų ministras Rimantas Šadžius tikrai mato galimybę pasitelkti europinį finansavimą, kuris kaip instrumentas šiuo metu yra aktyviai formuojamas.
„Todėl galiu mūsų visuomenę nuraminti, jog gynybos klausimai nebus sprendžiami kitų visuomenei ir valstybei svarbių sričių sąskaita. Jeigu kažkam susidarė toks įspūdis, jis yra klaidingas. Ši Vyriausybė puikiai supranta, jog žmonės – pirmiausia, po to visi klausimai yra sprendžiami nustatyta tvarka“, – tvirtina premjeras.
Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad didesniam gynybos finansavimui reikės ženklios europinės paramos ir įvardijo keletą variantų.
„Kol kas anksti pasakyti, kokią dalį europinis finansavimo mechanizmas galėtų sudaryti, bet turint galvoje tam tikrą laiko grafiką, kada tokio instrumento galima būtų tikėtis, matyt, reikėtų kalbėti apie bendrą paskolų fondą, kurį sugeneruotų tam tikros šalys narės, o kaip instrumentas toms paskoloms padalyti valstybėms, kurioms to reikia, veikiausiai būtų pasitelkiamas Europos investicinis bankas“, – teigė Gintautas Paluckas.
„Tam reikia, žinoma, priimti tam tikrus politinius sprendimus, pakoreguoti ir kai kurias Banko taisykles, bet tai būtų efektyviausias ir greičiausias finansavimo šaltinis, kuris valstybėms narėms suteiktų prieigą prie kapitalo ilgesniam terminui, mažesnėmis palūkanomis.
Dar daugiau – Europos Komisija taip pat svarsto gynybos išlaidas traktuoti kaip strategiškai svarbias ir neįtraukti į biudžeto deficito pažeidimo taisykles, o tai leistų nuraminti finansų rinkas ir nebrangintų bendrojo skolinimosi šalims, kurioms to reikia“, – pridūrė jis.
Primename, kad Lietuvos Respublikos Prezidento vadovaujamame Valstybės gynimo tarybos posėdyje penktadienį priimtas sprendimas dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo.
Sutarta, kad 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet gynybai bus skiriama nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).
infa.lt: ir europiniai pinigai ir valstybės skolos gula į tą patį valstybės biudžetą. Tad iš oro tų pinigų ginklavimuisi paimti nėra iš kur. Šių metų valstybės biudžetas beveik 18 mlrd eurų, o planuojamos išlaidos – daugiau kaip 23,1 mlrd. – viršija pajamas 5,12 mlrd eurų. Tad jau turime gerokai praskolintą biudžetą – kiek dar galima?
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
767
Nereikėjo įsivelti į avantiūra Ukrainoje nebūtų reikėję ir finansavimo. Kad ir visą biudžetą atiduokit vistiek karo su Rusija metu pralaimėtume. Nėra. dar kartą pakartosiu NĖRA oro gynybos sistemos kuri galėtų sustabdyti Oreshkin raketų. Nėra. Viskas ką nupirksim bus taikiniai be jokios apsaugos. Mūsų valstybė jau dabar yra uždaryta į katilą. Tolimesni karo eskalavimas tik sustiprins ir taip stiprią rusų armiją. Karas Ukrainoje pralaimėtas ir nėra nieko kas galėtų tai pakeisti. Dabar klausimas kada Zelenskis bus nuimtas… kuo vėliau tuo Ukrainos liks mažiau.
meluoja ir nemirksi.
pinigai ant medžių neauga.
iš kur pas palucka, kuris visą gyvenimą dirbo tik valstybės tarnyboje , vilos, Brazilijoje, ir Ispanijoje?
oligarchas.
kada bus atliktas kam auditas?
kodėl Slovėnija už tuos pačius 2 mlrd eurų sugeba nupirkti net 150 tanku, o Lietuva tik 44?
pinigų yra viskam, bet juos išvagia.
ES pinigus ne duoda, bet skolina , su palūkanomis.
vagių gauja.
Švedija taippat perka 44 tankus tokios pacios modifikacijos kaip ir Lietuva ir plius modernizuos 66 tankus, tai uz abi sutartis bus sumoketa 1,8mlrd.eur
Kai Petriukui verkiant reikia naujų batų ar kelnių, Petriukas sako: man verkiant reikia naujų batų, nuogi pirštai kyšo! Jis nesako “man reikia 90% padidint finansavimą garderobo atnaujinimui”. Petriukas elgiasi logiškai, kalba aiškiai ir suprantamai.
Mūsų valdžiažmogiai kalba neaiškiai ir elgiasi nelogiškai. Jie kalba apie procentus to BVP, kurio patys nevaldo tarsi jiems ne konkretūs darbai bei daiktai rūpėtų, o procentų skaičiai. Tai eikit toliau šia linkme: iš LT iždo perveskit kariuomenės sąskaiton 5 mlrd. eurų, konstatuokit DIDELĖM RAIDĖM kad pasiekėm gynybai 6% nuo BVP, o kariuomenė už 5 mlrd. iš LT nusipirks valstybinę karinių poligonų žemę ir pinigai atgal į iždą grįš. Visiems gerai, argi ne?