infa.lt

Mokslo naujienos

Kaip atliekami ir svarbiausia pateikiami tyrimai, kalba bendravardis Linas „Neskaičiuoju Kalorijų“ kanale. Rekomenduoju sekti ir klausyti.

Šis jaunuolis dirba labai reikalingą darbą. Jis daro tai ko nedaro niekas, nei dietologai, nei gydytojai, nei visi kiti besidomintys mitybos problemomis. Jis gilinasi į taip vadinamų mokslinių tyrimų metodologiją ir traukia į dienos šviesą klaidas, netikėtus dėsningumus ir netgi iškraipymus.

Kaip taisyklė, visi priima tyrimo rezultatus už gryną pinigą, prideda skambią frazę „mokslas įrodė” ir milijonus žmonių įtraukia į manipuliacijų ratą, kuriame tiesa tampa melu, o melas tiesa.

Taigi, ką įrodė mokslas?

Vilniaus Universiteto medicinos fakulteto puslapyje pateikiamos „įrodymais grįstos medicinos” išvados, kurios grindžiamos moksliniais tyrimais. Visais jais siekiam įrodyti, kad angliavandeniai yra labai gerai, o dietos, kurios remiasi angliavandenių nevartojimu yra didelis blogis galintis pasibaigti net mirtimi.

Keliamas klausimas ar tikrai angliavandenių mažesnis vartojimas turintis trumpalaikį efektą, yra toks saugus ilgalaikėje perspektyvoje? Ir pasirodo, kad žmonės, kurie laikėsi angliavandenių dietos, mirdavo dažniau.

Papildomai pateikti duomenys rodo, kad didesnis gyvulinės kilmės riebalų vartojimas padidina cukrinio diabeto ir vėžio rizikas. Ir paskutinis tyrimas gąsdina, kad sumažinus angliavandenių vartojimą, mirtingumas išauga net 30 procentų.

Išvada: angliavandenių atsisakymas ir bandymas juos pakeisti gyvulinės kilmės kalorijomis yra totalus blogis.

Linas nepasitiki „specialistų” išvadomis ir pats susiranda tuos tyrimus.

Pirmose tyrimo išvadose nurodoma, kad tiriamoje respondentų grupėje, kurių amžius buvo nuo 50 iki 65 metų, vartodami daugiau baltymų, turėjo 75 procentais didesnį mirtingumą, o mirtingumas nuo vėžio ir debeto buvo net 4 kartus didesnis.

Kaip vyko tyrimas?

Tai buvo apklausa JAV gyventojų tarpe, kurioje reikėjo nurodyti maistą, kuris buvo vartojamas per paskutines 24 valandas. Išvardinti patiekalai buvo suskirstyti į tris grupes – angliavandenius, baltymus ir riebalus.

Po 18 metų, kai dalis žmonių mirė, buvo atsiverčiamas klausimynas į kurį buvo atsakyta prieš 18 metų ir iš to padarytos išvados, kad tie, kurie vartoja daug gyvulinės kilmės baltymų miršta dažniau.

Kad duomenys remiasi prieš 18 metų vienos paros mitybos informacija nieko nejaudina. Svarbu „teisinga“ išvada. Gyvulinės kilmės maistas yra blogis.

Antros išvados apima respondentus, kurie vartojo „mažai“ angliavandenių ir „daug“ baltymų. Jų racioną sudarė baltymai – 16 procentų, riebalai – 33 procentai ir „mažai“ angliavandenių – „tik“ 51 procentas raciono.

Pasak Lino, kuris remiasi visuotinai priimtomis mitybos normomis, 51 procentas angliavandenių racione negali būti laikoma mažu angliavandenių suvartojimu. Daugių daugiausia tai įprasta mityba. Ta pati situacija ir su baltymais. 16-20 procentų baltymų negalima laikyti daug baltymų turinčia mityba.

Kodėl pasirinktas būtent toks tyrimo modelis? Nes būtent tokia mityba puikiai koreliuoja su didesniu mirtingumu. Ir pavadinus ją „mažai“ angliavandenių, arba „daug“ baltymų turinčia mityba galima gauti norimą rezultatą.

Šis tyrimas yra pateikiamas VU medicinos fakulteto puslapyje, kaip įrodymas, kad angliavandeniai yra gerai, o gyvuliniai baltymai yra blogai.

Kitas tyrimas ieškojo ryšio tarp mažai angliavandenių turinčio maisto ir krūties vėžio. Ir patikėkite rado.

Medžiaga surinkta apklausos būdu. Jame dalyvavo medicinos įstaigų personalas. Klausimai apėmė mitybą, gyvenimo būdą, žalingus įpročius ir panašiai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 86 000 moterų ir tyrimas buvo atliekamas 26 metus (1980-2006).

Pagal angliavandenių vartojimą moterys buvo suskirstytos į tris grupes – daug, vidutiniškai, arba mažai angliavandenių. Vėlgi, mažai angliavandenių tai beveik 44 procentai viso raciono. Vidutiniškai – 52, daug – 63 procentai.

Kur jūs matote mažai angliavandenių? Aš to nematau. Linas, remdamasis kitais duomenimis sako, kad Keto dieta būtų iki 5 procentų angliavandenių nuo viso dienos raciono, mityba su mažai angliavandenių – iki 10 procentų, ir laisvai traktuojama ir ribinė, mažai angliavandenių turinti mityba – iki 20 procentų dienos kalorijų raciono.

Todėl mityba su 44 procentais angliavandenių nėra mažai angliavandenių.

Šie visi „tyrimai“ dažnai remiasi kitais tyrimais, tarp kurių Linas randa dar vieną įdomų tyrimą, kuris randa ryšį tarp raudonos mėsos vartojimo ir padidėjusio mirtingumo. Tyrimas „atskleidžia“ kaip raudonos mėsos vartojimas didina rizikas susirgti širdies ir kraujagyslių, bei onkologinėmis ligomis.

Respondentai suskirstomi į penkias kategorijas. Nuo mažiausiai vartojančių mėsos, iki daugiausiai. Suprantama, kad daugiausiai raudonos mėsos suvartojančioje kategorijoje buvo fiksuotas didžiausias anksčiau išvardintų susirgimų ir mirtingumo skaičius, bet…velnias slypi detalėse.

Pasirodo, kad šoninis tyrimas parodė, kad ši grupė žmonių turėjo dar kai kuriuos ypatumus, kurie tyrimo organizatoriams neužkliuvo. Taip jau sutapo, kad ši grupė tuo pačiu buvo ir mažiausiai judančių žmonių grupė, rūkančių žmonių procentas joje buvo didžiausias (net 3 kartus didesnis nei pirmoje grupėje), alkoholį vartojančių žmonių procentas irgi buvo didžiausias.

Bet kalta liko tik raudona mėsa. Tyrimo išvada: „raudonos mėsos vartojimas susijęs su padidėjusiu mirtingumu“.

Ir tai dar ne viskas. O kas gi slepiasi po terminu „raudona mėsa“. Pasirodo, kad pasirinkusius net šešis maisto produktus, kuriuose yra mėsos, respondentai iš karto pateko po kategorija „vartojantys raudoną mėsą“. Dėmesio, vardiname visas šešias:

1. Jautiena, kiauliena arba ėriena kaip pagrindinis patiekalas.
2. Jautiena, kiauliena arba ėriena kaip sumuštinis arba kitas miksuotas patiekalas.
3. Mėsainis.
4. Kiaulienos šoninė.
5. Dešrainis.
6. Arba kitas perdirbtas mėsos produktas.

Ką matome? Pirmą kategorija ir tik pirmą galime laikyti raudona mėsa. Visos kitos kategorijos nėra jokia raudona mėsa, yra perdirbti mėsos gaminiai, arba šoninė, kuri nėra raudona mėsa ir yra labai prasta mėsa.

Iš pateiktų skaičių matome, kad tyrimas turėjo parodyti padidėjusį mirtingumą nuo mažo judėjimo, rūkymo, alkoholio, bei perdirbtų mėsos gaminių, bet išdavoje apkaltinama raudona mėsa.

Tikiu tyrimais ir mokslu.

Žemiau laidos vaizdo įrašas – jis plinta žaibo greičiu.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.