infa.lt

Pietų Korėjos prezidentas, Yoon Suk Yeol
Foto: Kim Hong-Ji, Reuters

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeol paskelbė karo padėtį, kad „išnaikintų Šiaurės Korėją remiančias jėgas ir apsaugotų laisvą konstitucinę santvarką“. Kartu jis savo sprendimą aiškino vidaus politinėmis problemomis – opozicijos ketinimais sukelti šalyje chaosą.

Per ankstesnį neeilinį susitikimą su vyriausybe prezidentas paskelbė apie bandymus vykdyti apkaltos procedūrą prieš jį. Gynybos ministerija surengė visų ginkluotųjų pajėgų rūšių vadų susitikimą ir nurodė padidinti karinę parengtį.

„Skelbiu karo padėtį, kad apsaugočiau laisvą Korėjos Respubliką nuo Šiaurės Korėjos komunistinių pajėgų grėsmės, kad nedelsiant išnaikinčiau neprincipingas prošiaurietiškas antivalstybines jėgas, kurios kėsinasi į mūsų žmonių laisvę ir laimę bei konstitucinę santvarką“, – sakė Yoon Suk Yeol kreipimesi į tautą, jį cituoja „Renhap“ leidinys.

Pietų Korėjos demokratų partija, kuri yra opozicijoje Pietų Korėjos prezidentui ir kontroliuoja daugumą parlamente, sušaukė neeilinį įstatymų leidėjų posėdį.

Gynybos ministerija paaiškino, kad karo padėties metu parlamento ir politinių partijų veikla bus sustabdyta, o žiniasklaidą ir leidyklas kontroliuos karinė vadovybė.

Valdančiosios „Liaudies galia“ partijos lyderis Han Dong-hoonas prezidento ir jo partijos kolegų sprendimą pavadino klaida ir pažadėjo „kartu su žmonėmis“ jį pakeisti. Demokratų partijos pirmininkas Lee Jae-myungas pareiškė, kad karo padėties įvedimas yra neteisėtas ir prieštarauja Konstitucijai.

Yoon Suk Yeol pripažino, kad karo padėties įvedimas gali sukelti nepatogumų gyventojams, tačiau valdžios institucijos stengiasi kuo labiau sumažinti jiems poveikį. Tačiau jis pažymėjo, kad užsienio politikos srityje Pietų Korėja ir toliau laikosi savo įsipareigojimų ir neplanuoja jokių pokyčių.

Jis apkaltino opozicijos įstatymų leidėjus mažinant „visas pagrindines biudžeto lėšas, reikalingas pagrindinėms šalies funkcijoms vykdyti“, ir bandant nuversti vyriausybę. „Aš grąžinsiu šalį į normalų gyvenimą kuo greičiau atsikratydamas antivalstybinių jėgų“, – užbaigė Yoon Suk Yeol.

2022 m. gegužę Pietų Korėjos prezidentu tapo Yoon Suk Yeol. 2024 m. balandį vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo opozicija ir išlaikė įstatymų leidžiamosios valdžios kontrolę.

Vasarą parlamente buvo pateiktas pasiūlymas nušalinti prezidentą, kuris buvo kaltinamas korupcija ir karo su Šiaurės Korėja grėsmės kurstymu. Prieš pat prezidentui paskelbiant karo padėtį, Demokratų partija parlamento biudžeto komitete sulaikė biudžeto mažinimo įstatymo projektą ir pateikė apkaltos pasiūlymus Pietų Korėjos valstybės auditoriui ir vyriausiajam prokurorui.

Na, o dabar, „Nacionalinės asamblėjos, vietos tarybų, politinių partijų ir asociacijų veikla yra uždrausta. Draudžiama bet kokia politinė veikla, įskaitant protestus“, – sakoma Pietų Korėjos karinės vadovybės pareiškime, kurį cituoja „Renhap“ leidinys.

infa.lt: Azijoje ir Rytuose demokratija suvokiama šiek tiek labiau savotiškai nei Vakaruose. Ypač tokiais atvejais, kai nesant karo įvedama karinė padėtis, siekiant sunaikinti politinius priešininkus. Tikrai smalsu, kokia bus Vakarų reakcija į sąjungininkės išsišokimą.