infa.lt

Nepaisant medicinos pažangos, vidutinis tikėtinas gyvenimo trukmės augimas gerokai sulėtėjo. Per ateinančius 30 metų dešimtyje labiausiai išsivysčiusių šalių prognozuojamas tik 2,5 metų gyvenimo trukmės augimas, rašo „Live Science“ leidinys.

Palyginimui, XX a. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per dešimtmetį pailgėdavo trejais metais. Šį sulėtėjimą lemia tai, kad žmonija artėja prie savo biologinės ribos. Pagrindinės mirties priežastys yra senėjimo procesai, nuo kurių kol kas nėra vaistų.

Mokslininkai ragina sutelkti dėmesį į gerontologiją ir tirti senėjimo mechanizmus, kad būtų galima pagerinti žmonių sveikatą senatvėje ir pailginti aktyvų gyvenimą.

XX amžiuje dėl visuomenės sveikatos ir medicinos pažangos gerokai pailgėjo gyvenimo trukmė. Dideles pajamas gaunančiose šalyse vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimimo metu per dešimtmetį pailgėdavo trejais metais.

Šį pailgėjimą iš pradžių lėmė sumažėjęs kūdikių mirtingumas, o vėliau – vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių mirtingumas. Pavyzdžiui, JAV vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 1900 m. buvo 47,3 metų, o 2000 m. – 76,8 metų.

Naujajame tyrime teigiama, kad XXI amžiuje toks pats pailgėjimas neįvyks. Prognozuojama, kad per ateinančius 30 metų žmonės gyvens tik 2,5 metų ilgiau.

Tikėtina, kad gyvenimo trukmės augimo lėtėjimą lemia tai, kad žmonija artėja prie savo biologinės ribos.

Žmonės vis dažniau sulaukia garbaus amžiaus, o pagrindinės mirties priežastys yra senėjimo procesai, susiję su pažeidimų kaupimusi ląstelių ir audinių lygmeniu.

Nors išmokome užkirsti kelią tokioms vaikystės ligoms kaip tymai, negalime sustabdyti pagyvenusių žmonių organizme tiksinčio biologinio laikrodžio.

Mokslininkai išanalizavo vidutinės gyvenimo trukmės dinamiką nuo 1990 m. iki 2019 m. Jie tyrė statistinius duomenis iš devynių regionų, kuriuose žmonės gyvena ilgiausiai: Australijos, Prancūzijos, Italijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos ir Honkongo.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nes nemažai mokslininkų iškėlė hipotezę apie radikalų gyvenimo trukmės pailgėjimą šioje šalyje. Remdamiesi gautais duomenimis, mokslininkai prognozavo XXI a. ateities tendencijas.

Paaiškėjo, kad dešimtyje tirtų šalių vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės augimo tempai mažėjo, ypač po 2010 m. Šiuolaikinių naujagimių tikimybė sulaukti 100 metų yra itin maža: moterų – 5,1%, vyrų – 1,8 proc.

Daugiausia galimybių sulaukti šimtmečio turi Honkonge 2019 m. gimę vaikai. Honkongo moterys turi 12,8% tikimybę sulaukti tokio amžiaus, o vyrai – 4,4% tikimybę.

Vedantysis tyrimo autorius, Ilinojaus universiteto Čikagoje epidemiologijos ir biostatistikos profesorius Jay Olshansky mano, kad bandymai išgydyti atskiras su amžiumi susijusias ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą ar vėžį, yra laikinas sprendimas.

Naujų gydymo būdų kūrimas gali pailginti gyvenimą ir leisti žmonėms išgyventi visus senėjimo etapus, tačiau tai nesprendžia esminės senėjimo problemos, sakė jis.

Norint dar labiau pailginti gyvenimo trukmę, reikia daugiau tyrimų gerontologijos srityje, t. y. moksle, kuris tiria biologinius senėjimo procesus. Užuot sutelkus dėmesį tik į su senatve susijusias ligas, svarbu suprasti pagrindinius senėjimo mechanizmus.

Pavyzdžiui, ląstelinio senėjimo sulėtinimo ar net sustabdymo mechanizmai gali padėti žmonėms ilgiau išlikti sveikesniems.

Mokslininkai jau kuria vaistus, galinčius sulėtinti senėjimą pailginant telomeras – chromosomų antgalius, kurie paprastai su amžiumi trumpėja.

infa.lt: Ankstesniuose telomerų tyrimuose buvo nustatyta, kad telomerų trumpėjimas nėra senėjimo priežastis, o tik to proceso pasekmė. Bet kodėl gi jų nepailginus dirbtiniu būdu?