infa.lt

Vaizdo įrašo kadras

1888 m. pristatytas „Kodak“ fotoaparatas savo efektu prilygo sprogusiai bombai. Dėl „Kodak No. 1“ fotoaparato fotografija tapo prieinama kiekvienam. Informatyvaus vaizdo įrašo „Youtube“ kanale „Vox“ autorius primena pirmosios „muilinės“ išradimo istoriją.

1888 m. „Eastman Kodak Company“ pristatė naują fotoaparatą su šūkiu: „Jūs spaudžiate mygtuką, o mes padarome visa kita!“. Sakyti, kad tai reiškė revoliuciją fotografijoje, reiškia nieko nepasakyti.

Tačiau kalbama ne tik apie „Kodak“, bet ir apie tai, kad technologija, kuri anksčiau buvo prieinama tik nedaugeliui, staiga tapo prieinama visiems.

XIX a. viduryje atrastam fotografijos kūrimo procesui reikėjo chemijos, fizikos ir matematikos žinių.

Būti fotografu reiškė dirbti su sudėtinga įranga: dideliais, gremėzdiškais fotoaparatais, prikimštais stiklinių plokštelių, padengtų šviesai jautriomis cheminėmis medžiagomis. Jau nekalbant apie sudėtingą juostos ryškinimo procesą tamsiame kambaryje po to, kai nuotrauka jau buvo padaryta.

Fotografai atidarė foto studijas ir siūlė savo paslaugas turtingiems klientams. Fotografija buvo laikoma rimtu ir retu įvykiu.

Tai tęsėsi iki „Kodak No. 1“ fotoaparato debiuto. Tai buvo nešiojamas dėžutės formos prietaisas, į kurį iš anksto buvo įdėta ritininė kino juosta. Iš vienos ritės buvo galima gauti iki šimto apskritimo formos nuotraukų.

Nuotraukos nebuvo tokios pat kokybės kaip studijinės nuotraukos, tačiau tai vis tiek buvo tikros nuotraukos, darytos paprastų žmonių, mažai arba visai neišmanančių apie fotografavimo procesą

Pasibaigus juostai, fotoaparatas būdavo siunčiamas „Kodak“, o ši savo ruožtu atsiųsdavo jį atgal su nauja juosta ir atspausdintomis nuotraukomis. Tai buvo tik pradžia. Žmonės galėjo pasakoti istorijas nuotraukomis. Jie jas rinko į albumus, kuriuose fiksavo keliones ir kitus svarbius įvykius.

Šių nuotraukų neįpareigojančiam pobūdžiui įtakos turėjo „Kodak“ fotografavimo greitis, kuris padėjo užfiksuoti natūralias žmonių šypsenas ir lengvumą, taip retai pasitaikančius profesionaliose studijose darytuose portretuose.

Kodak fotografijos tapo žinomos kaip Snapshot arba „momentinė nuotrauka“, nors iš pradžių šį terminą naudojo tik medžiotojai, norėdami įvardyti „šūvį nesitaikant į greitai judantį taikinį“.

„Kodak No. 1“ kainavo 25 JAV dolerius, – šiandieniniais pinigais tai yra apie 800 JAV dolerių. Nors fotografija tapo masine, daugumai žmonių ji vis dar buvo neprieinamas hobis.

Tikrasis mėgėjiškos fotografijos proveržis įvyko kiek daugiau nei po 10 metų, kai bendrovė pristatė „Brownie“. Tai buvo paprastas kvadratinis fotoaparatas, pagamintas iš kartono ir aptrauktas dirbtine oda.

1900 m. jis kainavo 1 JAV dolerį, – šiandien tai yra maždaug 38 JAV doleriai. Pirmasis modelis buvo skirtas viduriniajai klasei, o „Brownie“ – bent jau iš pradžių – buvo skirtas vaikams.

Naudotojas pats pildė fotoaparatą juostelėmis, kurios, kaip rašoma 1900 m. vasario prekybos projekte „Kodak“, kainavo po 15 centų ir buvo kasetės po šešias kvadratines korteles.

Tačiau jais naudojosi ne tik vaikai. Suaugusieji, supratę, kad pigiomis vaikiškomis „muilinėmis“ galima padaryti gana padorių nuotraukų, ėmė jas visur vežiotis. O kai 1901 m. pasirodė atnaujintas „Brownie“ modelis, šie nešiojamieji prietaisai virto tikru fenomenu. Iki 1905 m. pabaigos jų buvo parduota daugiau kaip 1,2 mln. vienetų.

XX a. pradžioje bendrovė aktyviai reklamavo savo gaminius, pabrėždama ryškių įspūdžių išsaugojimo svarbą. Dabar atostogų nuotraukas galėjo sau leisti ne tik turtingi žmonės, bet ir mažai uždirbantys. Tai buvo XX a. prekės ženklo reklaminės kampanijos pagrindas.

Daugiau nei šimtmetį bendrovė dominavo mėgėjiškų filmų ryškalų rinkoje. Tačiau devintojo dešimtmečio viduryje jos japonų konkurentė „Fujifilm“ ėmė atimti iš amerikiečių milžinės šią nišą, be kita ko, pardavinėdama pigias vienkartines „muilines“. Tačiau galiausiai ne tai užbaigė „Kodak“ viešpatavimą vaizdo ir fotografijos pramonėje.

2000 m. reklama: „Nikon Culpix˗4300“ su 4 megabaitų atmintimi. „Sony Cyber-shot“. Kennok „Powershot“ skaitmeniniai fotoaparatai.

Iki 2000-ųjų pradžios skaitmeniniai fotoaparatai populiarumu aplenkė juostinius fotoaparatus. Pradėjo mažėti „Kodak“ aktualumas. Beje, pirmąjį skaitmeninį prietaisą 1975 m. išrado šios bendrovės inžinierius. Įmonė, kuri nuo pat pradžių užsiėmė kino juostų pardavimu ir kūrimu, o ne fotoaparatų gamyba, tiesiog nespėjo su naujovėmis.

Iki skaitmeninės fotografijos eros viršūnės 2010 m. ji gerokai atsiliko nuo savo konkurentų. 2012 m. „Kodak“ paskelbė bankrotą, bet vėliau vėl pradėjo teikti skaitmeninio spausdinimo, o ne juostų ryškinimo paslaugas.

Žinoma, juostinė fotografija niekada visiškai neišnyks, tačiau foto juostų, kurios dabar tarnauja tik mėgėjų rinkos nišai, kaina ir toliau auga. Dabar, kai momentinių nuotraukų verslo klestėjimo laikai jau seniai praėjo, fotografai mėgėjai, neturintys galimybės naudotis tamsiuoju kambariu, užsako nuotraukų popierinius atvaizdus paštu, kaip senais gerais juostinių fotoaparatų laikais.

„Kodak“ vargu ar kada nors susigrąžins pramonės milžinės statusą, tačiau jos palikimas gyvas tiesiog mūsų kišenėse. Idėja, kad norint fotografuoti nebūtina būti profesionalu, kilo būtent čia, 1888 metais. „Jūs spaudžiate mygtuką, o mes padarome visa kita!“