infa.lt

Prancūzijos ministras pirmininkas Michelis Barnier sakė, kad šalies biudžeto deficitą suderinti su ES taisyklėmis prireiks iki 2029 m.

Naujoji Prancūzijos vyriausybė planuoja sumažinti išlaidas maždaug 40 mlrd. eurų ir padidinti mokesčius, kad kitais metais gautų dar 20 mlrd. eurų, siekdama sumažinti didžiulę šalies valstybės skolą, trečiadienį pranešė vyriausybės pareigūnai, kuriuos cituoja „Politico“ leidinys.

Paryžius tikisi, kad šis 60 mlrd. eurų biudžeto koregavimas įtikins Briuselį ir finansų rinkas, kad Prancūzija rimtai ketina mažinti didžiulį deficitą, kuris, kaip tikimasi, šiemet sieks 6,1% bendrojo vidaus produkto.

Tačiau drakoniški apkarpymai gali paveikti įmones ir sukelti plataus masto protestus Prancūzijoje, kur žmonės išeina į gatves dėl mažesnių išlaidų.

Nors nėra jokių detalių apie siūlomą išlaidų mažinimą, vyriausybės pareigūnai, kurie, laikydamiesi Prancūzijoje įprastos praktikos, kalbėjo laikydamiesi anonimiškumo sąlygos, per pasitarimą žurnalistams sakė, kad planuojama sumažinti maždaug 20 mlrd. eurų ministerijų biudžetų; atidėti pensijų išmokų koregavimą atsižvelgiant į infliaciją iki liepos ir padidinti sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidų efektyvumą.

Kalbant apie pajamų didinimą, M. Barnier planuoja didinti mokesčius didelėms korporacijoms, akcijų išpirkimo ir lėktuvų bilietų mokesčius. Taip pat tikimasi, kad jis paprašys turtingiausių Prancūzijos mokesčių mokėtojų sumokėti „specialų įnašą“. Vyriausybės pareigūnų teigimu, šios priemonės kitais metais turėtų atnešti 20 mlrd. eurų.

Tačiau vyriausybė jau sulaukė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kritikos.

Trečiadienį kalbėdamas Berlyne vykusiame renginyje E. Macronas sakė, kad jam kelia nerimą mokesčių tarifų didinimas didelėms korporacijoms ilgiau nei vienerius metus.

„Protingiau yra dirbti [kuriant darbo vietas], nei įkyriai susitelkti į trumpalaikį koregavimą, kuris gali pražudyti augimą“, – sakė jis.

M. Barnier vyriausybė planuoja baigti rengti kitų metų biudžetą spalio 10 d.

„Atrodo, kad Prancūzija rengiasi griežtinti fiskalines priemones, kurių mastas prilygsta euro zonos krizės metu daugelyje šalių vykdytam taupymui“, – sakė „Capital Economics“ vyriausiasis ekonomistas Europai, Andrew Kenninghamas. „Tikėtina, kad tai gerokai prislopins ekonominį aktyvumą.“

Nuo pat M. Barnier paskyrimo premjeru rugsėjo pradžioje, jis aiškiai parodė, kad 3 trilijonų eurų Prancūzijos skolos mažinimas yra jo svarbiausias prioritetas. Premjeras ne kartą žadėjo būti sąžiningas su prancūzais dėl šalies finansų būklės, taip pat ir per savo pirmąją kalbą parlamente antradienį.

Toje kalboje M. Barnier paskelbė, kad Prancūzija iki 2029 m. turės laikytis Europos Sąjungos išlaidų taisyklių, pagal kurias reikalaujama, kad deficitas neviršytų 3 proc. Ankstesnė vyriausybė buvo pažadėjusi deficito tikslą pasiekti 2027 m. – daugelis ekspertų šį terminą laikė nerealiu.

M. Barnier valstybės skolą palygino su virš prancūzų kabančiu Damoklo kardu, „kuris, jei nebūsime atsargūs, mūsų šalį pastatys ant bedugnės krašto“.

Praėjusiais metais Europos Komisija Prancūzijai dėl pernelyg didelio išlaidavimo taikė perviršinio deficito procedūrą. Paryžius iki mėnesio pabaigos turi nusiųsti Briuseliui patikimą skolos mažinimo planą; Prancūzijos pareigūnai mano, kad trečiadienį paskelbti išlaidų mažinimai patenkins Europos derybininkus.

Vienas ES diplomatas sakė, kad nors ir „džiugu“ girdėti, jog Prancūzija rimtai imasi mažinti savo deficitą, tačiau „matyti reiškia tikėti“.

„Vien tik planai ir pažadai deficito nesumažina“, – sakė diplomatas, kuris, norėdamas kalbėti atvirai, pageidavo likti nežinomas. „Tai bus lakmuso popierėlis Komisijos patikimumui patikrinti. Tikimės, kad ji, vertindama Prancūzijos planus, rimtai žiūrės į savo, kaip fiskalinių taisyklių sergėtojos, vaidmenį.“