infa.lt

Didžiosios Britanijos mokslininkų komanda sukūrė revoliucinį duomenų saugojimo būdą 5D kristale. Jame įrašytą genetinę informaciją galima perskaityti po milijonų ir net milijardų metų. Ši technologija leis išsaugoti nykstančių rūšių DNR. Žmogaus atsarginė DNR kopija jau patalpinta į saugią požeminę saugyklą.

Kitaip nei įrašant duomenis dvimačiame popieriaus lapo ar magnetinės plėvelės paviršiuje, 5D metodas naudoja du optinius ir tris erdvinius matmenis. Sautamptono universiteto specialistai jį panaudojo duomenims atvaizduoti tam tikru būdu silicyje išdėstytose nanoskopinių struktūrinių tuštumose. Tuštumų dydis svyruoja nuo 20 nm, praneša Phys.org.

Šio formato privalumas yra tas, kad 5D atminties kristalai gali milijardus metų be nuostolių saugoti iki 360 TB informacijos net ir ekstremaliomis sąlygomis. Ši medžiaga, įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip patikimiausia duomenims įrašyti, gali atlaikyti iki 1000 °C temperatūrą ir jos nekeičia kosminė spinduliuotė.

Fenomenaliai ilgas kristalų gyvavimo laikas reiškia, kad jie pergyvens žmoniją kaip rūšį. Ir nors atkurti žmones, gyvūnus ar augalus iš DNR šiandien neįmanoma, mokslas, galbūt, vieną dieną turės tokią technologiją.

„Iš kitų mokslininkų darbų žinome, kad paprastų organizmų genetinę medžiagą galima susintetinti ir panaudoti ląstelėje, kad laboratorijoje būtų sukurti gyvybingi gyvi organizmai“, – sakė projekto vadovas profesorius Peteris Kazanskis.

5D atminties kristalas atveria galimybę kitiems mokslininkams sukurti amžiną genetinės informacijos saugyklą, kuri galėtų būti naudojama sudėtingiems organizmams, pavyzdžiui, augalams ir gyvūnams, atkurti, jei ateityje mokslas bus pajėgus tai padaryti.“

Nesvarbu, ar tai įvyks, ar ne, Kazancevo komanda į atminties kristalą įrašė visą žmogaus genomą – maždaug 3 mlrd. raidžių, kurių kiekviena sekvenuota 150 kartų, kad būtų užtikrinta, jog nėra jokios galimybės suklysti. Ši darbo dalis buvo atlikta bendradarbiaujant su biotechnologijų bendrove „Helixwork Technologies“.

Kristalas patalpintas saugojimui į žmonijos atminties archyvą, esantį senoje druskos kasykloje netoli Halštato (Austrija). Dabar, jei neliks gyvų mūsų rūšies atstovų, žmoniją gali prikelti protingos mašinos arba svetimas protas.