infa.lt

foto: unsplash.com

Kaip mažėjanti šikšnosparnių populiacija veikia vaikų sveikatą.

Šikšnosparniai visoje Naujojoje Anglijoje pradėjo masiškai žūti nuo paslaptingos ir nepagydomos grybelinės ligos, vadinamos baltosios nosies sindromu. Tai buvo maždaug prieš 15 metų. Jų populiacijos mažėjimas lėmė žymų žmonių sveikatos pablogėjimą, teigiama naujame Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkų tyrime.

Šikšnosparniai yra plėšrūnai, vabzdžiaėdžiai, o kai jų populiacija didelė, žemės ūkiui kenksmingų vabzdžių kiekis lieka maždaug toks pat. Tačiau kai škšnosparnių skaičių sumažino ligos, vabzdžių padaugėjo neįsivaizduojamai daug.

Ūkininkams teko padidinti insekticidų kiekį, kad išgelbėtų savo pasėlius. Ženkliai – net 31% daugiau! Rezultatas niekam nepatiko: derlius nesumažėjo, tačiau padidėjo kūdikių mirtingumas, ir jis padidėjo labai smarkiai – 8 proc.

Ši sąsaja yra labai dramatiškas faktas ir jis negali neatkreipti ne tik specialistų, bet ir tiesiog susirūpinusių žmonių bei atitinkamų politikų dėmesio, mano Džono Hopkinso universiteto darnaus vystymosi specialistas Polas Ferraro (Paul Ferraro). (Jis nedalyvavo tyrime, kurio metu buvo padarytos šios išvados.)

Tai kol kas stipriausias įrodymas, tęsia P. Ferraro, kaip vienos gyvybės rūšies nykimas laukinėje gamtoje sukelia sunkiai išsprendžiamų ekonominių ir sveikatos problemų žmonėms.

Šikšnosparniai yra naudingi ūkininkams. Jie nemokamai kontroliuoja žemės ūkio kenkėjus. Kovoti su vabzdžiais įprastais metodais kasmet kainuoja 4 mlrd. dolerių, o jei bandysime rasti natūralaus išsaugojimo sprendimus, tai kainuos 50 mlrd. dolerių per metus.

Čikagos universiteto ekonomistas Ejalas Frankas (Eyal Frank) padarė išvadą, kad šikšnosparnių populiacijos mažėjimas dėl baltosios nosies sindromo yra natūralus eksperimentas.

Kadangi liga atsirado staiga ir greitai išplito, E. Frankas galėjo palyginti duomenis apskričių, kuriose šikšnosparnių populiacija smarkiai sumažėjo, ir apskričių, kuriose šikšnosparniai dar nesirgo, duomenis.

Frankas nustatė, kad pirmaisiais metais po to, kai šikšnosparniai tam tikroje vietovėje susirgo liga, ūkininkai buvo linkę išpurkšti papildomą kilogramą insekticidų vienam kvadratiniam kilometrui.

Po penkerių metų jie išpurškė 2 kg, arba 31%, daugiau. Fungicidų ir herbicidų naudojimas nepadidėjo, o tai rodo, kad reikėjo intensyvesnės vabzdžių kontrolės, dėl kurios ir pasikeitė insekticidų naudojimas.

Frankas taip pat nagrinėjo kūdikių mirtingumą visose apskrityse. Tose vietose, kur šikšnosparnių populiacija sumažėjo, mirčių dėl nelaimingų atsitikimų ar žmogžudysčių skaičius išliko toks pat. Tačiau kitų mirčių, pavyzdžiui, dėl ligų ar apsigimimų, padaugėjo 8 proc. Apskrityse, kuriose šikšnosparnių populiacija liko sveika, skaičiai nesikeitė nė į vieną pusę.

„Man atvipo žandikaulis“, – apibendrina Frankas.

Parengta pagal medžiagą