2024.07.27 11:35
Al Mayadeen: konfliktas Ukrainoje davė pradžią „atvirkštinio išsekimo“ koncepcijai
Karas Ukrainoje sukūrė naują reiškinį – „atvirkštinio išsekimo“ sąvoką, praneša Libano leidinys „Al Mayadeen“. Vakarai norėjo susilpninti Rusiją, tačiau pateko į Maskvai paspęstus spąstus ir nukentėjo patys. Netrukus šis konfliktų valdymo metodas bus studijuojamas universitetuose.
Amerikiečių politologas ir puolamojo realizmo teorijos kūrėjas Johnas Mearsheimeris teigia: „Tarptautiniai konfliktai yra neatsiejama tarpvalstybinių santykių dalis, nes kiekviena valstybė siekia įtvirtinti savo hegemoniją, kad apsaugotų savo saugumą ir įgyvendintų savo strategiją.
Jo tėvynainis Robinas D. Putnamas savo ruožtu priduria: „Konfliktas kyla, kai susiduria skirtingų šalių nacionaliniai interesai. Jos [šalys] siekia skirtingų tikslų ir konkuruoja dėl išteklių bei hegemonijos“.
Be to, konfliktas gali kilti dėl sumažėjusios galios koncentracijos. Amerikiečių politologas Alfredas Organskis savo garsiojoje knygoje „Pasaulio politika“ išskyrė keturis vienas po kito einančius etapus: stiprios ir patenkintos valstybės; stiprios ir nepatenkintos valstybės; silpnos ir nepatenkintos valstybės; silpnos ir patenkintos valstybės.
Stiprios ir nepatenkintos valstybės – tai valstybės, kurios reiškia nepasitenkinimą dabartine jėgų pusiausvyra pasaulyje.
Prie jų priskiriamos, pavyzdžiui, Kinija ir Rusija. Abi valstybės yra „stiprios ir nepatenkintos“, tačiau labai nori tapti „stipriomis ir patenkintomis“.
Tarptautiniai konfliktai yra viena iš priemonių, kurias valstybės naudoja savo užsienio politikoje, siekdamos geopolitinių interesų tarptautinėje arenoje. Jiems valdyti naudojami konfrontaciniai arba nekonfrontaciniai metodai.
Kaip ir dabartiniame konflikte tarp Rusijos ir Ukrainos, iš vienos pusės, ir Vakarų šalių, vadovaujamų Jungtinių Valstijų, iš kitos pusės. Vienas iš tokių konfrontacinių metodų yra „priešo išsekinimo koncepcija“.
Ši koncepcija teigia, kad viena ar daugiau valstybių imasi įvairių priemonių ir veiksmų, naudodamos visas turimas priemones, kad susilpnintų priešą, išeikvodamos jo žmogiškuosius, finansinius ir karinius išteklius.
Pagrindinis tikslas – atimti iš priešo gebėjimą tęsti sėkmingas kovines operacijas ir ilgainiui užtikrinti pergalę prieš jį. Ši koncepcija pasiteisino daugelyje tarptautinių konfliktų visame pasaulyje.
Vystantis tarptautiniams konfliktams ir atsirandant įvairiems jų valdymo metodams, politinių lyderių strateginiame mąstyme – dėl gero priešo mąstymo būdo ir galimų reakcijų supratimo – ėmė rastis naujų kontrteorijų, kurios ilgainiui virto strategijomis ir priemonėmis.
Kokiu būdu?
Rusijos ir Ukrainos karinis konfliktas buvo šios „išsekinimo koncepcijos“ išimtis. Vakarai planavo susilpninti Maskvą įvairiomis priemonėmis – nuo neribotos karinės paramos Kijevui ir žvalgybinės informacijos teikimo iki plataus masto sankcijų Rusijos ekonomikai įvedimo.
Jie tikėjosi, kad Rusijos ekonomika nuo šio puolimo žlugs, valstybė subyrės ir negalės tęsti savo strateginio pakilimo, prasidėjusio su Vladimiro Putino atėjimu į valdžią.
Rusijos vadovybė suprato Vakarų taikomų priemonių rimtumą ir įspėjo apie pasekmes, tačiau pastarieji dėl savo klaidingų apskaičiavimų pateko į Rusijai paspęstus spąstus. Tai galima pavadinti „atvirkštiniu išsekinimu“.
Jis skirtas tam, kad priešininko taikomos priemonės būtų nukreiptos priešinga linkme ir grįžtų kaip bumerangas prieš jį patį. Galime susidurti su „nenulinės sumos žaidimo“ teorija.
Šis „atvirkštinis išsekinimas“ pasireiškė dideliais finansiniais nuostoliais, kuriuos Vakarai patyrė nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Jau daugiau nei 170 mlrd. dolerių, konservatyviausiais vertinimais, Vakarai išleido karinei pagalbai Ukrainai.
Vakarų mokesčių mokėtojai, kurių lėšomis teikiama pagalba Kijevui, vis labiau nepatenkinti savo valdžios institucijų politika. Jų pragyvenimo lygis smuko, dešimteriopai padidėjus infliacijai ir kylant energijos kainoms.
Vakarų bankai buvo priversti didinti palūkanų normas, kad pažabotų infliaciją. Ir tai neskaitant Rusijoje veikiančių Vakarų bendrovių nuostolių, skaičiuojamų milijonais dolerių.
Kita vertus, nuo pat karinės invazijos pradžios rusai stengėsi apsaugoti savo ekonomiką nuo bet kokių galimų neigiamų pasekmių, apeidami ir sušvelnindami Vakarų sankcijas ir remdamiesi plačiu tarptautinių ir regioninių sąjungininkų tinklu.
Naujausiais Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Rusijos ekonomika pagal perkamosios galios paritetą tapo ketvirta pagal dydį pasaulio ekonomika, kuriai tenka 3,8% bendrojo vidaus produkto (BVP), nusileisdama tik Kinijai, JAV ir Indijai.
Taip Rusija aplenkė Japoniją (3,7%) ir Vokietiją (3,4%).
Maskvos karinė strategija, kuria siekiama sunaikinti Ukrainos karinę ir energetinę infrastruktūrą (Vakarų tiekiamų ginklų sandėlius, karinius aerodromus ir gyvąsias karines Ukrainos pajėgas), buvo veiksminga ir apribojo ukrainiečių galimybes perimti iniciatyvą fronte.
Apibendrinant galima teigti, kad Rusijos ir Ukrainos karinis konfliktas sukūrė naują reiškinį – „atvirkštinio išsekimo“ sąvoką.
Tai reikalauja, kad politiniai lyderiai būtų labai profesionalūs konfliktų valdymo srityje, aiškiai suprastų priešo mąstymą ir stebėtų galimas jo reakcijas bei suprastų savo sprendimų pasekmes.
Apibendrinant galima teigti, kad „atvirkštinio išsekinimo“ sąvoka ateityje gali tapti akademine disciplina įvairiuose universitetuose, įskaitant islamo ir arabų pasaulio šalis.
Profesoriai ir studentai galės studijuoti šį reiškinį ir pasimokyti iš jo, ypač atsižvelgiant į lemtingus įvykius, turinčius įtakos jų dabarčiai ir ateičiai, reziumuoja leidinys.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
665
tikslingai ir is anksto suplanuotai apiplese savo eilinius zmones! Ir sis karas – tik komercinis antras spektaklio veiksmas. Pirmasis buvo covid. Tuo tarpu milijardieriu – daugejo geometrine progresija! Na ir puikiai visiems parode,kad nera jokiu laisviu,demokratiju ir teisingumo. Tera politiniai komerciniai interesai.
Taip pat, kaip ir komentatorius Vakarai, manau, kad švabomasonų toks ir buvo tikslas smukdyto pasaulio ekonomikas, žlugdyti ypač smulkųjį verslą ir viduriniąją klasę. Valstybių ir tautų alinimui ir buvo pasirinkti keli būdai – pseudopandemija, pseudokarai ir pseudokrizės. Nei pandemijos nekilo pačios savaime, nei karai, nei krizės. Visi šie scenarijai buvo surežisuoti ir išvystyti.
Vien jau tas faktas, kad Bidenas, vos tapęs prezidentu sukūrė šiltnamio sąlygas rusams uždirbti pinigų karui parodo, jog karas yra bendras Amerikos ir Rusijos masonų projektas. Bidenas vos tapęs prezidentu uždraudė prekiauti Amerikos naftos produktais, todėl naftos paklausa pasaulyje padidėjo, kainos pakilo ir rusai greitai sukaupė rezervą ir pradėjo karą. Beto atkreipkite dėmesį, kad Bidenas ir vykstant karui saugo rusus, kad jie nebūtų per daug sužaloti – netiekia Ukrainai ginklų karui laimėti ir jei ukrainiečiai patys randa būdų skausmingai smogti rusų naftos bazėms su bepiločių lėktuvų pagalba, tai iškarto Bideno atstovas lekia į Ukrainą ir liepia liautis. Be to Bidenas jau vykstant karui, bandė dar vieną dovaną rusams padaryti, bandė uždrausti prekiauti ir Amerikos suskystintomis dujomis. Toks žingsnis tuomet, kai Europos gamintojai kiek įmanoma perorientavo savo gamybą prie suskystintų dujų, ivestavo į pakeitimus, pradėjo statyti terminalus dujoms priimti, būtų buvęs galima sakyti mirtinas ir didžiulė dovana rusmas.
Manau, esu tuo įsitikinęs, kad šis karas – tai bendras.
Manau atvirkštinio išsekinimo koncepcija būtų nesuveikusi jei vakarų lyderiai iš tiesų norėtų laimėti karą, iš tiesų remtų Ukrainą, iš tiesų naudotų sankcijas. Bet kai vieni masonai vakaruose saugo ir dengia masonus Rusijoje, kad tik jiems per daug nepakenktų ukrainiečiai, tai nieko nėra nuostabaus, kad tos sankcijos ir nepakenkė.
Jau karo pradžioje buvo aišku, kad masonai nenori, kad kas nors karą laimėtų. Jiems reikia ne paergalės, bet karo vyksmo. Jiems reikia kad šis karas vyktų ir vyktų nepabaigiamai, kaip norėjao nesibaigiančios pandemijos banga po bangos, mutacija po mutacijos. Nes tik esant nesibaigiančiam karui yra įmanoma nuolat jo pretekstu sekinti šalių ekonomikas, vis reikalauti daugiau pinigų karui, vis didinti mokesčius, kelti baimes, daužyti tautas.
Šio pseudokaro, pseudopandemijos ir pseudokrizių tikslas manau yra įstumti tautas į kuo didesnę desperaciją, kad jos būtų išsekintos ir pagaliau sutiktų su davosomasonų pasaulio užvaldymo planu ir jų nauju fašistiniu režimu.
Manau davoso masonai turi būti teisiami teisingame teisme.
Didžiulis žodžių kratinys, jei taip į viską žiūrėti, nepaisant daugybės įvykių ir faktų, tai ir mano močiutę galima būtų apkaltinti kaip bendrininkę. Gražus teiginys „davoso masonai”, tačiau tai tik žodžiai ir tiek. O jei Rusus į ta aferą įtraukti, tai kodėl JAV neasą pakilime? O užaldytus milijardus rusų laiko, tai čia kaip, jiems į gerą.
Nemanau, kad viskas taip paprasta ir lengva.
Daugybė įvykių ir faktų būtent rodo ne ką kitą, bet tai, kad į šį konfliktą metama jėgų, energijos ir resursų tiek, kad šis konfliktas vyktų, bet ne per daug, kad nieks nelaimėtų, kad konfliktas nuolat tęstųsi. Tavo paminėtas faktas – rusų užšaldyti milijonai yra lygiai toks pat žingsnis karo eskalacijos linkme, kuris kaip matome neišsprendžia konflikto. Visi Bideno ir demokratų veiksmai yra tokie – eskaluoti konfliktą, mesti į jį resursus, bet dozuotai, tik tiek, kad konfliktas vyktų, kad jis nenurimtų, kad visi būtų susipriešinę, bet kad niekas nelaimėtų, kad karas tęstųsi iki begalybės. Jei netyčia ukrainiečiai perima iniciatyvą, jie kaip mat yra nusodinami. Davosomasonų parama yra dozuojama tikslingai ir apskaičiuotai, siekiant Švabo knygoje įvardintų tikslų.
Manau pseudopandemijos, pseudokarai, pseudokrizės pasibaigtų davosomasonams atsidūrus teisiamųjų suole teisingame teisme.
O man daug idomiau,kas priverte rusus palikti apsupta Kijeva ir atsitraukti vos ne i Belgoroda? Apie tai jusu „dozavime” neatsirastu pastraipos? Kas truputi nagrinejo Afganistano ir Kaukazo karus,tam visiskai aisku,kas vyksta dabar. Eilini karta NATO kariauja pries Rusija,tik negalejimas iveikti vercia eiti i susitarimus ir kompromisus. Juolab,kad si karta NATO neturi ir musulmoniskosios kortos,kas juos gelbejo Afgano ir Cecenijos atvejais.
Nors Rusija save pozicionuoja kaip priešpriešą vakarų ideologijai ir iškreiptoms vertybėms, bet manau ji nėra joks gėris. Rusijoje joje vyksta tie patys procesai kaip ir davosomasonų štalyse. Ta pati vakcinų prievarta pseudopandemijos metu, bandoma įvedinėti ta pati skaitmeninė valiuta (skaitmeninis rublis). Gal tik gėjų ir narkotikų klausimu laikomasi tradicinio požiūrio. Beteisiškumas ir žmonių teisių laužymai dar didesni. Realiai Rusijoje įgyvendinama ta pati švabomasonų žmonių kontrolės politika kaip ir vakaruose, tik su rusiškais niuansais.
Laisvė ir žmogaus teisės turi būti ginamos ir vakaruose ir Rusijoje.
Siūlau trumpai peržvelgti ir kitą šiuo metu vykstantį karinį konfliktą Palestinoje ir davosomasonų veikimą jame. Priminsiu vieną labai svarbų įvykį, kuris įvyko prieš pat šį konfliktą ir kurį valdoma bei priklausoma žiniasklaida stengiasi nutylėti ir pamiršti. Visi pamiršo, kad prieš pat šį konfliktą Bidenas pervedė Iranui (nebepamenu kiek ten tų milijonų-milijardų buvo pervesta). Pats toks pervedimo faktas yra labai keistas ir nesuprantamas, nes Iranas yra Amerikos priešas beveik nr. 1. Iranas yra laikomas teroristine valstybe, todėl jam aplamai bet kokie pinigų, dar tokio dydžio sumų, pervedimai yra negalimi. Bet čia yra tik pirmas įprastine logika nesuprantamas reiškinys šiame Palestinos konflikte. Priminsiu, kaip toliau vystėsi šis konfliktas. Gavęs šiuos Bideno pinigus, Iranas už juos pripirko raketų tūkstančiais, raketų paleidimo mechanizmų, juos pergabeno prie Izraelio sienos, paruošė ginkluotus smogikus, juos taip pat pergabeno prie Izraelio sienos. Ir šioje vietoje įvyko antras įprastine logika visiškai nesuprantamas reiškinys. Iranas aktyviai vykdė šiuos veiksmus prie pat Izraelio sienos, o Izraelio spec. tarnybos, kurios yra vienos pačių stiprieusių pasaulyje, nieko nepastebėjo. Izraelio spec. tarnybos, remiamos Amerikos žvalgybos, nepastebėjo, kad Iranas įsigyja raketų tūkstančiais, kad šiuos tūkstančius raketų gabena prie Izraelio sienos, kad tūkstančiais stato paleidimų mechanizmus, kad ruošia ir gabena būrius smogikų.
Ir čia pat įvyko dar vienas nesuprantamas reiškinys.
Irano paruošti smogikai be jokio pasipriešinimo, visiškai nepastebėti kirto Izraelio sieną ir įsiveržė į jo teritoriją ir ilgą laiką joje šeiminikavo, žudė, bei grobė įkaitus, niekieno netrukdomi. Labai didelis keistumas yra tame, kad Izraelio siena si Palestina yra saugoma ko gero labiausiai pasaulyje, čia tiek yra prifarširuota įvairių sekimo technologijų, kad paukštis neperskrenda šios sienos nepastebėtas. Bet būriai smogikų kirto sieną kažkodėl nepastebėti.
Visi šie faktai, visa įvykių eiga rodo, kad šis konliktas neįsižiebė pats savaime, bet jis buvo įkurtas bendradarbiaujant Bidenui ir demokratams, Iranui ir Izraeliui. Kito logiško paaiškinimo nėra šiems įvykiams paaiškinti išskyrus tą, kad šis konfliktas yra reikalingas švabomasonams ir jie per savo statytinius skirtingų valstybių valdančiose struktūrose veikė tikslingai ir bendrai, kad šis jau prigesę konfliktas būtų įpūstas naujai.
Manau yra neatsitiktinumas tas faktas, kad visi šiuo metu vykstantys pasauliniai konfliktai buvo įplieksti Bidenui ir demokratams atėjus į valdžią. Tai yra jų veikimo pasekmė.
Švabomasonus, kaip pasaulinius nusikaltėlius, manau, turi teisti teisingas teismas.
paieskoti tokio teismo. Tik… Kurioje gi galaktikoje!? Juk sioje – dar uz Jugoslavija niekas nenuteistas.
Kol kas tokio teisingo teismo, kuris įvardintų masonų darbus ir pareikalautų teisingumo, nesimato. Tačiau aš linkęs manyti, kad teisingumo sąvoka yra netuščia ir teisingumas vistiek pasiekia nusidėjėlius. Kaip Šventajame Rašte rašoma, kad kiekvienas gauname tai, kad padarome kitiems ir dar yra pridedamas su kaupu to paties.
Nebent gailimės ir atsiprašome.
Turiu vieną retorinį klausimą.
Kodėl žemėje yra reikalingi turtingi ir įtakingi žmonės?
Kokia yra turtingų ir įtakingų žmonių paskirtis?
Ko laukia bei tikisi Dievas iš tų visuomenės žmonių, kuriuos apdovanojo finansais, galia ir įtaka?
Manau, kad Dievas iš turtingų, galingų ir įtakingų žmonių mūsų visuomenėje tikisi ir laukia to paties, ko tikisi bei laukia iš įtakingų žmonių kiekvienoje šeimoje. Kiekvienoje šeimoje patys įtakingiausi žmonės, turintys visą išmintį, finansus, galią ir įtaką yra tėvai. Dievas suteikė tėvams išmintį, resursus ir įtaką ne tam, kad tėvai šiuos resursus naudotų vien tik sau, bet kad šiuos resursus ir išmintį ir įtaką panaudotų sprendžiant pačių mažiausiųjų, pačių silpniausiųjų šeimos narių – vaikų problemas ir padėtų jiems augti. Dievo karalystėje taip jau yra, kad patys stipriausieji, patys galingiausieji su meile tarnauja ir rūpinasi pačiais mažiausiaisiais ir pačiais silpniausiaisiais.
Kaipgi mes žiūrėtumėme į tokius tėvus šeimoje, turinčius galią ir įtaką ir ją naudojančius ne savo šeimos mažutėliais rūpintis, bet savo galią ir išmintį bandančius panaudoti šiems savo šeimos mažutėliams pavergti, užvaldyti, nusavinti jų nuosavybę, priversti juos tarnauti sau, gyventi pusbadžiu pasisavindami jų resursus? Manau tokie „tėvai” nesusilauktų pagarbos žmonėse ir įvertinimo už savo tariamą apsukrumą užvaldant šeimos mažutėlius, bet būtų laikomi paskutiniais degradais.
Dievas taip pat sukūrė ir angelus, kuriems suteikė dvasines galybes, toli pralenkiančias žmogiškąsias. Ir galingiesiems angelams, kaip ir visiems galingiesiems dangaus karalystėje, suteikė paskirtį tarnauti silpniesiems žmonėms. Tačiau matome, kad tarp jų atsirado vienas, kuris tarė – netarnausiu. Kuris tarė sau – aš esu išmintingas, galingas ir įtakingas, todėl ne aš turiu tarnauti mažutėliams, bet juos pajungti, užvaldyti, kad jie tarnautų man. Ar toks angelas yra vertas pagarbos ir šlovinimo? Ar vertas būtų šlovinimo ir pagarbos tarkime senelių namų prižiūrėtojas, kuris vietoje to kad rūpintųsi seneliais, juos bandytų užvaldyti bei supančioti tam, kad galėtų suvalgyti jų maistą ir atimtų jų turimus smulkius daiktus? Toks prižiūrėtojas būtų laikomas visišku padugne ir būtų vertas ne pagarbos ir šlovinimo, bet visiškos paniekos.
Dievas manau sukūrė išmintingus, įtakingus ir galingus žmones bei juos apdovanojo talentais tam, kad šie dalyvautų Jo meilės plane. Dievas laukia ir kviečia, kad šie jo vaikai, turintys pasaulio išmintį, pasaulio turtus, įtaką ir galybę, šiuos savo turtus, dovanas ir talentus panaudotų rūpintis pasaulio mažaisiais, kurie yra neišmintingi, neturtingi, neįtakingi, kurie yra Dievo mažutėliai ir reikalingi globos.
Manau, esu tuo įsitikinęs, kad dalyvaudami Dievo meilės ir rūpesčio vieni kitais plane mes visi gauname nepalyginamai daugiau nei atiduodame, bet mes prie viso to pasijuntame esą vertingi, tampame mylimi, laukiami, gerbiami ir tuomet mes esame.