infa.lt

JAV atėmė iš Kinijos prieigą prie dirbtinio intelekto. Nuo liepos 9 d. šalyje užblokuotos visos „OpenAI“ priemonės, kuriomis anksčiau buvo galima naudotis žemyninėje Kinijoje, naudojantis blokavimo apėjimo paslaugomis.

Šių priemonių JAV bendrovė ėmėsi siekdama pašalinti grėsmes nacionaliniam saugumui, rašo „The Guardian“ leidinys. Tuo tarpu kūrėjai Kinijoje siūlo savo dirbtinio intelekto sistemas.

Žiniasklaidos teigimu, daugelis jų prilygsta „ChatGPT“. Ar kiniški analogai sugebės pralenkti „OpenAI“?

Vašingtonas bando apriboti Pekino prieigą prie savo technologijų, pranešė „Bloomberg“ agentūra. JAV valdžios institucijų teigimu, Kinijos kūrėjai naudoja šias itin svarbias priemones, kad pakenktų JAV nacionaliniam saugumui.

Tačiau Pekinas nenusimena. Valstijų vykdomas blokavimas padeda Kinijos startuoliams sparčiau kurti savo, nepriklausomą dirbtinį intelektą, pabrėžia „The Guardian“, ir pradėti konkuruoti su amerikiečių korporacija bei tarpusavyje, siūlant savo kalbos modelius praktiškai nemokamai.

Neturėdami prieigos prie amerikietiškų įrankių, Kinijos IT specialistai laukia vartotojų susidomėjimo vietiniais analogais. Žymūs kūrinių pavyzdžiai: grupė humanoidinių robotų, tikroviškos virtualios akvarelės, internetiniai vadai, padedantys Kinijos kariuomenei dalyvauti pratybose, ir socializmo ideologija paremtas neuroninis tinklas. Juo galima, pavyzdžiui, susirašinėti su skaitmenine Xi Jinpingo versija.

Dienraščio „South China Morning Post“ duomenimis, šalyje yra daugiau kaip 200 dirbtinio intelekto modelių. Kūrėjai savo pasiekimus neseniai pademonstravo Šanchajuje vykusioje pasaulinėje konferencijoje.

Viena iš pirmaujančių Kinijos dirbtinio intelekto bendrovių „SenseTime“ pristatė savo naujausią modelį „Sense Nova 5.5“, prilygstantį GPT-4o.

Be įvairių sistemos funkcijų, korporacija siūlo naudotojams 50 mln. tokenų ir nemokamą perėjimą iš „OpenAI“ paslaugų. Kita vietinė organizacija, „Zhipu AI“, skiria 150 mln. tokenų, „Tencent Cloud“ žada ne mažiau kaip 100 mln. tokenų, siekdama išplėsti savo klientų bazę.

Kaip rašo „The Guardian“, kinų kalbos modeliai sudaro 40% visų jų pasaulinių modelių ir yra antri po amerikiečių kalbos modelių.

Tačiau šios naujos lenktynės įtraukia Pekiną į dar vieną kainų karą, kuris gali pakenkti korporacijų pelningumui ir jų siekiui diegti inovacijas.