infa.lt

Amerikiečiai vis mažiau pritaria LGBT judėjimo idėjoms, rašo „The Washington Post“ leidinys. Apklausų duomenimis, teigiamai vertinančių tos pačios lyties asmenų santuokas procentas nuolat mažėja. Aktyvistus, ginančius „seksualinių mažumų“ teises, jų pačių žodžiais tariant, „ima šiurpas”.

Pastaraisiais metais dešinysis JAV respublikonų partijos sparnas į politinį diskursą vėl įtraukė LGBT teises ir klausimus. Ir vis daugiau ženklų rodo, kad tai turi poveikį.

Seksualinių mažumų teisių priėmimas ir pripažinimas Amerikos visuomenėje tapo viena iš patvariausių naujausios politinės istorijos tendencijų, o parama tos pačios lyties asmenų santuokoms palaipsniui išaugo nuo mažiau nei 30% dešimtojo dešimtmečio viduryje iki beveik 70% mūsų dienomis.

Ji buvo tokia tvirta, kad sociologai net praktiškai nustojo apie tai klausinėti.

Tačiau daugėja ženklų, kad pažanga šioje srityje ne tik sustojo, bet net ir pasikeitė į priešingą pusę. Daugiausia dėl to, kad respublikonai žengia priešinga kryptimi – ir kai kuriais klausimais gana ryžtingai.

Vienas iš naujausių to įrodymų – Gallup instituto apklausa.

Respublikonų parama tos pačios lyties asmenų santuokoms sumažėjo nuo 55% 2021 m. ir 2022 m., iki 49% 2023 m. ir 46% šiandien, t. y. vos per dvejus metus sumažėjo 9%.

Per tą patį laikotarpį respublikonų, manančių, kad tos pačios lyties asmenų santykiai yra „moraliai priimtini”, procentinė dalis sumažėjo nuo 56% iki 40% – šiuo klausimu kritimas siekė net 16 proc.

Tai didžiausias sumažėjimas per ilgą Gallup instituto apklausų šia tema istoriją.

Iki pastarųjų dvejų metų parama homoseksualių asmenų santuokoms tarp respublikonų buvo sumažėjusi tik kartą nuo tada, kai 2015 m. Aukščiausiasis Teismas jas įteisino po istorinės Obergefell v.s. Hodges bylos. O respublikonų, manančių, kad homoseksualų santykiai yra moralūs, procentinė dalis dabar yra mažesnė nei bet kada nuo to sprendimo priėmimo.

Svarbu tai, kad naujieji duomenys pabrėžia: šis mažėjimas, kurį Gallup institutas pirmą kartą pastebėjo 2023 m., nėra atsitiktinis. Svarbu ir tai, kad tai ne vienintelė apklausa, kurioje daroma išvada, jog šiais klausimais Respublikonų partija mažina savo palaikymą.

Kitas platus nacionalinis šio klausimo svarstymo forumas buvo „Amerikos vertybių atlasas”, kurį parengė Visuomeninis religijos studijų institutas.

Jame užfiksuota, kad respublikonų parama tos pačios lyties asmenų santuokoms šiek tiek sumažėjo: nuo 50% 2020 m. ir 49% 2022 m., iki 47% 2023 metais.

Anksčiau, paskelbus teismo verdiktą byloje Obergefell v.s. Hodges, jų skaičius lėtai, bet nuolat augo. Kitais atžvilgiais parama seksualinių mažumų teisėms tarp respublikonų taip pat sumažėjo.

Pavyzdžiui, tik 34% respondentų mano, kad smulkaus verslo savininkai neturi teisės atsisakyti teikti prekes ar paslaugas gėjams ir lesbietėms. Tai mažiau nei 40% ir žemiausias rezultatas nuo Obergefell v.s. Hodges sprendimo paskelbimo.

59% respondentų pritaria LGBT asmenų teisinei apsaugai nuo diskriminacijos darbo vietoje, būste ir viešajame gyvenime. Tai yra mažesnis nei 2022 m. užfiksuotas 66% lygis ir taip pat žemiausias rodiklis nuo Obergefell prieš Hodges bylos sprendimo meto.

Pagal kai kuriuos rodiklius užfiksuotas nuosaikus nuosmukis net tarp demokratų – vidutiniškai keturiais procentais Gallup instituto apklausoje ir šiek tiek mažiau Visuomeninio religijos tyrimų instituto apklausoje.

Tačiau didžiausias pokytis įvyko iš politinės dešinės pusės – pagal kiekvieną priemonę, ginančią seksualines mažumas.

Apskritai, abiejose apklausose homoseksualų santuokų palaikymas sumažėjo dviem procentais, palyginti su ankstesniu aukščiausiu lygiu – beveik 70 proc. Tačiau Gallup instituto apklausoje pritarimas tos pačios lyties asmenų santykiams sumažėjo net septyniais punktais iki 64 proc.

Kaip jau minėta, kokybinių naujų duomenų šiuo klausimu trūksta. Todėl verta toliau stebėti pokyčius.

Tačiau mažėjimą galima logiškai pagrįsti. Juk apklausos sutapo su didėjančiu Respublikonų partijos apetitu kariauti kultūrinius karus, kurių aukomis dažnai tampa LGBT bendruomenės nariai, teigia WP autorius.

Nors po Obergefell v.s. Hodges bylos verdikto respublikonai mieliau nesiveldavo į tokius ginčus, darydami išvadą, kad partija pralaimės, – dabar situacija pamažu keičiasi.

Prisiminkime daug kalbų sukėlusį Floridos švietimo įstatymą, populiariai pavadintą „nė žodžio apie gėjus“, diskusijas apie „vaikų tvirkinimą“, bandymus išimti iš bibliotekų tam tikras knygas ir vis aršesnius konservatorių bandymus apriboti transseksualų teises – įskaitant gydymą (lyties keitimą) ir medicininę priežiūrą (hormonų skyrimą).

Dar 2022 m., šiems klausimams aštrėjant, rašo autorius, mano kolegė iš „The Washington Post” Ellen McCarthy rašė apie žmogaus teisių aktyvistų nuogąstavimus, kad tai, kas vyksta, panaikins metų ir net dešimtmečių pažangą.

„Šiurpas ima“, – skundėsi buvęs Žmogaus teisių kampanijos vykdomasis direktorius Vikas Bazilis (Vic Basile) iš savo buto Chevy Chase. Ir jis nėra vienintelis ilgametis LGBT aktyvistas, kuris su siaubu žiūri į šiuos įvykius.

„Triuškinama“, – antrino Hilary Rosen, pirmoji Žmogaus teisių kampanijos lobistė, kurią kadaise pasamdė pats Basile’as.

„Baisu“, – antrino Imani Woody, ilgametė juodaodžių ir pagyvenusių gėjų ir lesbiečių teisių aktyvistė.

„Siaubinga“, – antrino Vivian Shapiro, veteranė aktyvistė ir buvusi viena iš Žmogaus teisių kampanijos fondo pirmininkių.

„Esu neviltyje“, – apibendrino Elizabeth Burch, 1995-2004 m. dirbusi Žmogaus teisių kampanijos vykdančiąja direktore. – „Mes juk iš tikrųjų užkariavome daugumos amerikiečių širdis ir protus, – ir tai yra milžiniška nesėkmė“.

Švytuoklė galiausiai pasisuks atgal, – užtikrintai kalbėjo Bazilė. – Bet Dievas žino, kiek tai užtruks – ir kokia dar žala bus padaryta per tą laiką“.

Praėjo dveji metai, ir atsirado įrodymų, kad šie nuogąstavimai nebuvo nepagrįsti.