infa.lt

Kai pirmą kartą pradėjau tai tyrinėti, negalėjau patikėti, kad tai tiesa. Šveicarijoje veikianti bendrovė „Final Spark“ sukonstravo keistą hibridinį biokompiuterį, kuriame laboratorijoje užaugintos miniatiūrinės žmogaus smegenys sujungtos su įprastomis elektroninėmis grandinėmis, rašo „ZeroHedge“ leidinys, cituodamas Michaelį Snyderį.

Toks metodas leidžia sutaupyti nepaprastai daug energijos, palyginti su įprastais kompiuteriais, tačiau yra didelė problema. Laboratorijoje užaugintos miniatiūrinės žmogaus smegenys nuolat susidėvi ir miršta, todėl mokslininkai turi ištisai auginti naujas, kad jas pakeistų.

16 sferinių smegenų „organoidų“, nuo kurių priklauso sistemos veikimas, sukurti naudojamos kamieninės ląstelės, gautos iš žmogaus odos audinio. Suprantu, kad tai skamba kaip iš labai blogo mokslinės fantastikos filmo, bet tai vyksta iš tikrųjų.

„Final Spark“ mokslininkai savo hibridinį kompiuterį vadina „Neuroplatform“ ir praneša, kad jis naudoja tik „dalį energijos, reikalingos tradiciniam įrenginiui maitinti“.

Šveicarijos technologijų startuolis „FinalSpark“ dabar parduoda prieigą prie biokompiuterių, kuriuose sujungtos iki keturių mažyčių laboratorijoje užaugintų žmogaus smegenų ir silicio mikroschemų sistema.

Šioje naujoje bioprocesorių platformoje, pavadintoje „Neuroplatform“, vietoje silicio lustų kompiuteriniam darbui atlikti naudojamos mažos žmogaus smegenų versijos. Bendrovė teigia, kad į „Neuroplatform“ galima sutalpinti 16 tokių mini smegenų ir sunaudoti tik dalį energijos, reikalingos tradicinei sistemai maitinti.

Platforma, kurią šiuo metu naudoja devynios institucijos, sujungia techninę ir programinę įrangą bei biologiją, kad būtų sukurta efektyviai energiją vartojanti ir didelio našumo apdorojimo sistema.

Šis „proveržis“ sveikinamas kaip būdas sutaupyti milžinišką energijos kiekį.

Tačiau ką daryti su laboratorijoje užaugintomis žmonių smegenimis, kurios yra pavergiamos, kad veiktų „Neuroplatform“?

Kiekvieną iš 16 mini smegenų sudaro maždaug 10 000 gyvų neuronų, o jų gyvybę palaiko „mikrofluidinė sistema, aprūpinanti ląsteles vandeniu ir maistinėmis medžiagomis“.

„FinalSpark“ internetinė platforma ne tik integruoja biologines sąvokas į kompiuteriją, bet ir naudojasi sferiniais laboratorijoje išaugintų žmogaus smegenų ląstelių telkiniais, vadinamais organoidais. Iš viso 16 organoidų yra keturiose matricose, kurios sujungtos su aštuoniais elektrodais ir mikrofluidikos sistema, tiekiančia vandenį ir maistines medžiagas ląstelėms.

Šiuo atveju taikant metodą, vadinamą šlapiąja kompiuterija, panaudojami mokslininkų gebėjimai auginti organoidus laboratorijoje – tai gana nauja technologija, leidžianti mokslininkams tirti iš esmės atskirų organų miniatiūrines kopijas.

Per savo trumpą gyvenimą mini smegenys yra tiesiog mokomos atlikti tam tikras užduotis naudojant atlygio ir bausmės sistemą…

Tyrėjai tai daro mokydami organoidus naudodami atlygio sistemą. Organoidai apdovanojami dopaminu – neuromediatoriumi, atsakingu už malonumą (ir priklausomybę).

Tuo tarpu kaip bausmė organoidai veikiami chaotiškų stimulų, pavyzdžiui, nereguliaraus elektrinio aktyvumo.

Jei pavergtosios mini smegenys daro tai, ką turi daryti, jos apdovanojamos dideliu malonumu.

Jei pavergtosios mini smegenys nedaro to, ką turi daryti, jos patiria daug „nereguliaraus elektrinio aktyvumo“.

Kitaip tariant, šios miniatiūrinės žmogaus smegenys kankinamos tol, kol išmoksta paklusti.

Perskaičius tai, jus turėtų tiesiogine to žodžio prasme pradėti pykinti.

Tai, ką daro šie mokslininkai, yra neįtikėtinai bloga.

„Final Spark“ teigia, kad miniatiūrinės žmogaus smegenys naudoja „milijoną kartų mažiau energijos nei jų silicio analogai“.

Šveicarijos technologijų įmonė „Final Spark“ sėkmingai pristatė „Neuroplatform“ – pirmąją pasaulyje biotechnologijų platformą, kurioje žmogaus smegenų organoidai (laboratorijoje išaugintos miniatiūrinės organų versijos) atlieka skaičiavimo užduotis vietoj silicio lustų.

Pirmajame tokiame įrenginyje yra 16 smegenų organoidų, kurie, bendrovės teigimu, naudoja milijoną kartų mažiau energijos nei jų silicio analogai.

Bendrovė „Final Spark“ tikisi, kad jų naujoji „technologija“ taps pagrindiniu dirbtinio intelekto revoliucijos energijos šaltiniu.

Nes šiuo metu dirbtinio intelekto modeliams mokyti sunaudojama milžiniškas kiekis įprastinės energijos…

Bendrovės „Final Spark“ skaičiavimais, vien populiaraus didelio kalbos modelio GPT-3, kuriuo buvo maitinama „ChatGPT“ pirmosiomis dienomis, mokymui buvo sunaudota 10 GWh energijos. Tai yra net 6000 kartų daugiau energijos nei vidutinis Europos miestas suvartoja per visus metus.

Pakeitus silicio lustus bioprocesoriais būtų galima smarkiai sutaupyti energijos. „Final Spark“ leidžia mokslinių tyrimų laboratorijoms išbandyti biologinių procesorių galią „Neuroplatform“ platformoje.

Daugeliui žmonių tai skambės tikrai puikiai.

„Final Spark“ tvirtina, kad jos sukurtas procesorius sunaudos milijoną kartų mažiau energijos, palyginti su įprastu silicio lustu.

Yra tik viena didžiulė problema.

Mini smegenys miršta ir turi būti reguliariai keičiamos.

Iš pradžių jos mirdavo „vos per kelias valandas“, tačiau dabar jos gyvena iki 100 dienų…

Pirmaisiais veiklos metais „Final Spark“ susidūrė su daugybe iššūkių, nes organoidai mirdavo vos per kelias valandas. Bendrovė dirbo prie šio trūkumo ir patobulino MEA sistemas, kad organoidai gyventų 100 dienų.

Šie „organoidai“ yra tiesiogine prasme įdarbinami iki mirties.

Jie prijungiami prie elektrodų ir dirba tol, kol nebegali dirbti…

Bendrovė „Final Spark“ suteikė galimybę dirbti su šiais įvairiais komponentais, naudodama naujovišką sąranką, vadinamą „Multi-Electrode Arrays” (MEA), į kurią dedamos trimatės smegenų audinio masės.

Kiekvienoje MEA yra keturi smegenų organoidai, turintys sąsają su aštuoniais elektrodais. Šie elektrodai atlieka dvejopą funkciją – stimuliuoja organoidus ir įrašo jų apdorojamus duomenis.

Duomenys perduodami naudojant skaitmeninius analoginius keitiklius, kurių skiriamoji geba yra 16 bitų, o dažnis – 30 kHz. Mikrofluidinė sistema palaiko MEA gyvybę, o kameros gali stebėti visą jų veikimą.

Ar kada nors matėte „Matricą“?

Tyrinėdamas visa tai, prisiminiau šį filmą. Kaip ir tame filme, visą sistemą maitina žmogaus energija.

Kaip ir tame filme, tie, kurie aptarnauja sistemą, yra pavergti.

„Neuroplatformos“ kūrėjai tvirtina, kad tai visiškai gerai, nes mini smegenys nėra protingos būtybės.

Nesvarbu, ar tai tiesa, ar ne, – tai, ką jie daro, vis tiek yra labai blogai.

Miniatiūrinių žmogaus smegenų kūrimas ir jų naudojimas kompiuterio darbui gali būti būdas sutaupyti daug energijos, tačiau jis taip pat puikiai parodo, kaip žemai mūsų visuomenė smuko.

Mes peržengiame ribas, kurių niekada nevalia peržengti, ir galiausiai sumokėsime labai didelę kainą už mūsų mokslininkų daromus nusikaltimus.