infa.lt

JAV ir ES gali imtis sankcijų dėl Gruzijos (Sakartvelo) užsienio agentų įstatymo.

Gegužės 28 d. gali tapti lūžio tašku Gruzijos ir Vakarų santykiuose. Tą dieną valdančiosios partijos „Gruzijos svajonė” (GM) parlamentinė dauguma planuoja atmesti prezidentės Salomės Zurabišvili veto „Užsienio įtakos skaidrumo” įstatymui. Valdžia neketina daryti nuolaidų, nepaisydama vis griežtesnių perspėjimų iš Europos sostinių ir Vašingtono.

Gruzijos Vakarų partnerių poziciją dėl įstatymo „Dėl užsienio įtakos skaidrumo” koncentruotai suformulavo Venecijos konstitucinės teisės komisija (VK), kuri dokumentą išnagrinėjo specialiu Europos Tarybos vadovybės prašymu.

Komisija pareikalavo, kad Gruzijos valdžios institucijos, kaip „skubią teisinę priemonę”, atšauktų anksčiau trimis skaitymais priimtą įstatymą ir nepanaikintų Prezidentės Salomės Zurabišvili veto. Pati tokio kreipimosi forma yra beveik beprecedentė, 1990 m. prie Europos Tarybos įkurtos Venecijos komisijos praktikoje.

Venecijos komisija padarė išvadą, kad aptariamas įstatymas „pakenktų pliuralizmui ir demokratijai Gruzijoje” – visų pirma, jis pažeistų piliečių teises į susirinkimų ir saviraiškos laisvę, bendravimo ir asmeninio gyvenimo privatumą, taip pat visuomeninį ir pilietinį aktyvumą. Dėl to, kaip teigė Komisijos nariai, iniciatyva sudarys sąlygas piliečių diskriminacijai.

Be to, VK pažymi, kad įstatymo projekto svarstymas „vyko nedemokratiškai”. Turima omenyje opozicijos parlamento narių išvarymas iš Parlamento plenarinių posėdžių salės arba iš Teisės reikalų komiteto posėdžių. Incidentai įvyko, kai opozicijos nariai bandė paprieštarauti pranešėjams dėl įstatymo (kartais net šokdami muštis).

VK 20 puslapių nuomonėje daug dėmesio skiriama „viešam protestui” – mitingams ir demonstracijoms prieš įstatymą, taip pat smurtiniams susirėmimams su policija ir Vidaus reikalų ministerijos specialiosiomis pajėgomis.

Beveik iš karto po VK nuomonės paskelbimo Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pečinovič-Burič paragino Gruzijos valdžios institucijas suderinti įstatymą su Europos standartais. Iš tikrųjų tai reiškė reikalavimą atšaukti dokumentą, nes jis jau buvo priimtas per tris svarstymus ir teisiškai buvo neįmanoma jo keisti.

Anksčiau su panašiais raginimais į Tbilisį kreipėsi Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Tačiau, vien žodžių gali nepakakti. Amerikos kongresmenas Joe Wilsonas parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama įvesti sankcijas „Gruzijos svajonės” deputatams. Be to, neatmetama galimybė, kad gegužės 27 d. per susitikimą Briuselyje ES užsienio reikalų ministrai rekomenduos Europos Komisijai įvesti vizų ir finansines sankcijas tiems, kurie parengė ir priėmė skandalingąjį įstatymą.

Taip pat svarstomos galimybės sustabdyti bevizio režimo su ES galiojimą Gruzijos piliečiams ir nutraukti įvairių projektų Gruzijoje finansavimą iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.

Taip pat, Vokietijos ambasadorius Tbilisyje Peteris Fischeris gegužės 22 d. interviu Gruzijos žurnalistams pareiškė, kad jo šalis „nepritars derybų dėl Tbilisio visateisės narystės” ES pradžiai.

Priminsime, kad Gruzija nuo praėjusių metų gruodžio turi Europos Sąjungos kandidatės statusą.

Kalbėdami apie asmeninių sankcijų grėsmę, GM partijos parlamento nariai leidžia suprasti, kad jiems tai nekelia ypatingo susirūpinimo. Antai parlamento narys Bežanas Cakadzė pareiškė, kad jis nebijo tokios įvykių raidos, nes ES ir JAV „negalės uždrausti lankytis jo gimtajame Zestafoni” (miestas Gruzijos vakaruose, iš kurio kilęs B. Cakadzė).

Jo kolega Guramas Mačarašvilis priminė, kad Gruzija „visą savo istoriją kovojo už suverenitetą ir jį pasiekė demokratinėje valstybėje”. Atsakydamas į tokius daugumos deputatų argumentus, Tinatinas Bokučava iš Michailo Saakašvilio partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas” pavadino juos „beveidžiais lojalistais”.

Tuo pat metu GM nesėdi „gynyboje” prieš Vakarų partnerių puolimą, bet nuolat bando „kontratakuoti”. Valdančiosios partijos politinės tarybos pareiškime, kurį per brifingą perskaitė parlamento narė Salomė Kurasbediani, Venecijos komisijos išvada vadinama politizuota, neargumentuota ir manipuliatyvia.

GM generalinis sekretorius ir Tbilisio meras Kacha Kaladzė žengė dar toliau. Komentuodamas Europos Tarybos konstitucinės institucijos išvadą, jis apkaltino Vakarus siekiu Gruzijos teritorijoje atidaryti „antrąjį frontą” prieš Rusiją. Jis rėžė: „Jei jie nori atidaryti antrąjį frontą, tegul atidaro jį savo Baltijos šalyse, o Gruziją palieka ramybėje”.

M. Kaladzė pavadino Vakarų požiūrį į Gruziją nedraugišku ir paminėjo „jų reikalavimą paleisti M. Saakašvilį”.

Tuo tarpu pats buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis, atliekantis šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, trečiadienį pareiškė, kad Gruzijos valdžios raginimai palikti Gruziją ramybėje jam nepriimtini. „Pati ramiausia vieta yra kapinės, o Gruzija vis dar gyva”, – priminė buvęs prezidentas.

Georgijus Dvali, Tbilisis