infa.lt

G7 ir Ursula von der Leyen Hirosimoje, 2023-05-20 | foto: Joe Bidenas „Twitter”

G7 šalys toliau nagrinėja būdus, kaip panaudoti iš Rusijos turto gautą pelną Ukrainai paremti, savo šaltinius cituoja „Financial Times” leidinys. Laikraštis primena, kad Ukrainos valdžia primygtinai reikalauja visiško Rusijos turto konfiskavimo.

Tačiau FT rašo, jog G7 atstovai privačiai pripažįsta šios idėjos nebesvarstantys.

FT pažymi, kad diskusijos įšaldytų Rusijos aktyvų klausimu tęsiasi, nes Vakarų šalys vis dar negali susitarti dėl teisinio pagrindo. Kai kurie Europos pareigūnai taip pat nerimauja, kad Rusijos turto konfiskavimas išprovokuotų aiškinimosi  procesą dėl nuostolių, patirtų dviejuose pasauliniuose karuose sugrąžinimo.

Pavyzdžiui, vasario mėnesį Italijos finansų ministras Giancarlo Giorgetti, kuris 2024 m. vadovaus G7, sakė, kad būtų „sunku ir sudėtinga” rasti teisinį pagrindą Rusijos turto konfiskavimui. Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire’as mano, kad teisinio pagrindo apskritai nėra, pažymi FT.

Leidinio apklausti ekspertai mano, kad planas panaudoti pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto, laikomo Belgijos depozitoriume „Euroclear”, yra politiškai mažiau rizikingas ir teisiškai labiau pagrįstas. Paskaičiuota, kad pagal šią schemą per metus bus surenkama apie 3 mlrd. eurų, rašo FT.

Euroclear valdo maždaug 190 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko aktyvų. Nuo 2022 m. vasario iš jų gauta 3,85 mlrd. eurų pelno po apmokestinimo. Belgija šį pelną apmokestino įprastu 25% pelno mokesčio tarifu.

Remiantis „Euroclear” ataskaita, nuo karinio konflikto pradžios šis turtas atnešė 1,2 mlrd. eurų ir prognozuojama, kad šiais metais jis atneš dar 1,7 mlrd. eurų.

Balandžio pabaigoje Belgijos finansų ministras Vincentas Van Petegemas pareiškė, kad ES yra „arti politinio susitarimo” dėl specialaus mokesčio įšaldyto Rusijos turto pelnui nustatymo.

Jo teigimu, pirmasis toks mokestis galėtų būti įvestas iki liepos 1 d.