infa.lt

JAV mokslininkams pirmą kartą pavyko realiai pavaizduoti, kaip pacientai, sergantys prozopometamorfopsija – labai retu regos suvokimo sutrikimu, kai žmonių veidai atrodo iškreipti, – mato kitus žmones.

Metamorfopsija – sutrikimas kai matomi iškreipti visi aplinkos daiktai, o prozopometamorfopsija (Prosopometamorphopsia) – iškreipti tik žmonių veidai. (Lietuvių kalba informacijos apie šį regėjimo sutrikimą rasti nepavyko)

Straipsnyje, paskelbtame „The Lancet” žurnale, aprašomas Dartmuto koledžo, vieno seniausių JAV mokslinių tyrimų universitetų, psichologijos ir smegenų mokslo specialistų atliktas atvejo tyrimas.

Pacientas – 58 metų vyras – beveik trejus metus vietoj įprastų žmonių veidų mato iškreiptus, primenančius „demonus” veidus. Veidai jam atrodė stipriai ištempti, o ant kaktos, skruostų ir smakro juos dengė gilios raukšlės.

Tačiau žvelgiant į aplinkinius objektus – namus, automobilius ir panašiai – nieko panašaus nesimatė.

Pasak vyro, nepaisant iškreiptų bruožų, jis vis tiek galėjo atpažinti žmones. Pažymėtina, kad žiūrėdamas į vaizdus ekrane ar popieriuje pacientas matė normalius veidus.

Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad regos sutrikimų nelydėjo iliuzijos apie kitus asmenis, įskaitant šeimos narius ir draugus.

Paprastai šį sutrikimą turintys žmonės visose situacijose veidus mato iškreiptus. Tačiau šiuo atveju simptomai pasireikšdavo tik su tikrais veidais, o tai leido pavaizduoti paciento matomus iškraipymus.

Eksperimento metu vyras žiūrėjo į priešais save esančio žmogaus veidą ir į jo nuotrauką kompiuterio ekrane.

Pacientas papasakojo apie savo regėjimo įspūdžius tyrėjams, atkreipdamas dėmesį į skirtumus, o pastarieji lygiagrečiai redagavo nuotrauką ekrane, pridėdami aprašytus iškraipymus.

Dėl to mokslininkams pavyko susidaryti tikslų vaizdą apie tai, kaip prozopometamorfopsija sergantis žmogus suvokia kitų žmonių veidus.

Pasak Dartmuto koledžo ekspertų, dažniausiai prosopometamorfopijos simptomai trunka keletą dienų ar savaičių, tačiau kartais, kaip ir pirmiau aprašytam pacientui, iškreiptas suvokimas gali tęstis metų metus.

Iš publikacijų mokslinėje literatūroje žinoma apie 75 tokius atvejus, tačiau mokslininkai neatmeta, kad jų gali būti ir daugiau.

„Sergantieji prozopometamorfopsija dažnai nenori pranešti apie veido vaizdinio suvokimo problemas, bijodami, kad tai bus laikoma psichikos ligos požymiu”, – sakė vienas iš autorių,

Dartmuto koledžo profesorius Bradas Duchaine’as, kuris specializuojasi tiriant, kaip žmogaus smegenys apdoroja veidus.

Jis pridūrė, kad ne kartą iš pacientų yra girdėjęs apie tai, kad jiems diagnozuojama šizofrenija ir skiriami antipsichoziniai vaistai, kai šios ligos problema slypi regos suvokimo sistemoje.

JAV universiteto interneto svetainėje apie šį sutrikimą rašoma, kad sudėtingas neuronų tinklas smegenyse yra atsakingas už vizualinės informacijos apie veidus apdorojimą.

Jo disfunkcija gali sukelti įvairius veidų suvokimo sutrikimus, įskaitant prozopometamorfopsiją.

Tikslios sutrikimo priežastys vis dar nežinomos, tačiau yra keletas teorijų. Pavyzdžiui, prozopometamorfopsija siejama su įvairių smegenų sričių (temporalinės, okcipitalinės, parietalinės ir frontalinės skilčių) pažeidimais ar anomalijomis.

Taip pat žinoma, kad šis sutrikimas pasireiškia sergant epilepsija.