infa.lt

Androscoggino apygardos šerifo biuras socialinėje žiniasklaidoje paskelbė 40-mečio Roberto Cardo, laikančio šautuvą, nuotrauką. Įtariamasis šią vasarą buvo paleistas iš psichiatrinės ligoninės, kurioje praleido apie dvi savaites.
Nuotrauka: Androscoggino apugardos policijos departamento / AP

Nuo 1970 m. ginkluotų išpuolių prieš švietimo įstaigas padaugėjo 12 kartų

Ginkluotas smurtas yra tikra visuomenės sveikatos krizė Jungtinėse Valstijose. Tai epidemija, todėl reikia imtis skubių veiksmų jai sustabdyti. Dabar vaikai keturis kartus dažniau tampa kaukėtų užpuolikų aukomis, o mirčių nuo šaudynių mokyklose skaičius išaugo daugiau nei šešis kartus.

Atlikdami tyrimą Arizonos universiteto Medicinos koledžo Tuksone mokslininkai išanalizavo 2 056 šaudynių atvejus nuo 1970 iki 2022 metų. Nuo incidentų nukentėjo 3 083 žmonės, įskaitant 2 033 vaikus nuo 5 iki 17 metų ir 1 050 suaugusiųjų nuo 18 iki 74 metų. Šaudymo incidentų skaičius išaugo nuo 20 atvejų 1970 m. iki 251 incidento 2021 m.

Per tą patį laikotarpį vaikų, nukentėjusių nuo šaudynių mokyklose, skaičius išaugo keturis kartus – nuo 0,5 iki 2,2 vaiko 1 mln. gyventojų. Žuvusiųjų buvo šešis kartus daugiau: nuo 0,2 iki 1 mirties atvejo 1 mln. gyventojų. Kitaip tariant, vidutinės šaudynės nusinešė daugiau gyvybių.

Ir šaudynių aukos, ir užpuolikai daugiausia buvo vyrai: atitinkamai 77% ir 96 proc. Beveik du trečdaliai užpuolikų buvo jaunesni nei 17 metų.

84% atvejų buvo panaudoti pistoletai, 7% atvejų šautuvai, o 4% šratiniai šautuvai. Tačiau šautuvai buvo mirtiniausi ginklai: lyginant su kitais šaunamaisiais ginklais, jie dažniau nužudydavo nei sužeisdavo.

Daugiausia šaudyta Kalifornijoje (214), Teksase (176) ir Floridoje (120). Kolumbijos apygardoje buvo didžiausias šaudynių dažnis – 5,5 atvejo 100 mokyklų, po jos seka Delaveras (5,4) ir Luiziana (4,6).

Straipsnio autoriai mano, kad visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnai turi daug uoliau vykdyti šaudynių prevenciją: jie turėtų atidžiai nustatyti rizikos veiksnius, fiksuoti bet kokius nukrypimus, galinčius sukelti agresiją, daugiau kalbėtis su mokiniais ir taikyti kitus patikrintus ginkluotų išpuolių prevencijos būdus.

Autoriai teigia, kad politikai taip pat turi įsitraukti: jie turi pagerinti žmonių žinias apie saugų šaunamųjų ginklų laikymą, jie turi budriai užtikrinti, kad mokyklose būtų vykdoma švietėjiška veikla, taip pat reikia aiškios švietimo programos, kurioje būtų kalbama apie smurto apskritai ir ypač apie smurto naudojant ginklus pasekmes.

Parengta pagal medžiagą