infa.lt

G7 šalys nori panaudoti Rusijos užsienio turtą Ukrainai atkurti, rašo „Hrot24” leidinys. Tačiau tai nėra taip paprasta, nes tuoj pat bus imtasi atsakomųjų priemonių. Maskva apie jas jau įspėjo.

Jei stipriausių pasaulio ekonomikų šalys iš G7: Prancūzija, Italija, Japonija, Kanada, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei Europos Sąjungos atstovai konfiskuos 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos centrinio banko užsienio turtą, Kremlius imsis atsakomųjų veiksmų ir tą patį padarys su Vakarų turtu Rusijoje.

Apie šį ketinimą pranešė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo leidinys.

Pasak Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti”, V. Putino federacija nedvejodama atims, t. y. nacionalizuos, Rusijos teritorijoje esantį Vakarų valstybėms ir jų bendrovėms priklausantį turtą. Rusijos šaltinių duomenimis, G7 šalių, Australijos ir Šveicarijos tiesioginės investicijos siekia mažiausiai 288 mlrd. dolerių.

Be to, ši suma gali padidėti dėl „nedraugiškų šalių” piliečių, kurie Rusijos bankuose laiko dar kelis milijardus dolerių, finansinių išteklių.

Šių lėšų Rusijai pakanka, kad ji galėtų kompensuoti galimą Rusijos centrinio banko turto užsienyje konfiskavimą. Tačiau, kaip rašė „Business Insider” leidinys, Rusijos duomenų neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

V. Putino Rusija operuoja tokiais skaičiais. Jei kalbama apie turto nacionalizavimą, labiausiai nukentėtų Europos Sąjunga. Iš viso Europos Sąjungos valstybių narių bendrovės Rusijoje valdo 223,3 mlrd. dolerių vertės turto.

Kipro, kuriame gyvena daug rusų, turinčių Kipro pasus, valdo įmonių turto dar už 98,3 mlrd. dolerių. Antroje vietoje yra Nyderlandai (jie vadinami tarptautiniais ofšorais), kurie Rusijoje turi 50,1 mlrd. dolerių vertės turto. Toliau eina Vokietija (17,3 mlrd. JAV dolerių), Prancūzija (16,6 mlrd. JAV dolerių) ir Italija (12,9 mlrd. JAV dolerių).

Šveicarija taip pat yra didelė investuotoja – jos turtas siekia 28,5 mlrd. dolerių. JAV bendrovėms tenka 9,6 mlrd. dolerių, o Jungtinei Karalystei – 18,9 mlrd. dolerių. Kanada gali prarasti 2,9 mlrd. dolerių, o Japonija – 4,6 mlrd. dolerių.

Ukrainos Vakarų sąjungininkų ketinimai tiesiog įsiutino V. Putiną ir jo vadovybę. D. Peskovas idėją panaudoti Rusijos užsienio turtą nuniokotai Ukrainai atstatyti pavadino „vagyste tiesiai į kaktą”.

Savo ruožtu Vakarai vis dar nenusprendė, kaip įteisinti Rusijos centrinio banko turto, laikomo užsienio saugyklose, konfiskavimą. Kai kurie tarptautinės teisės ekspertai įspėja, kad šis beprecedentis žingsnis gali pakirsti pasitikėjimą Vakarais pasaulinės finansų sistemos lygmeniu.

Galiausiai jis gali sukelti kai kurių investuotojų, pirmiausia Azijoje, nepasitikėjimą JAV ir Europos valiutomis, kurios daugeliui valstybių yra rezervinės valiutos.

Šiuo metu Kremlius veiksmingai blokuoja Vakarų bendrovių išėjimą iš Rusijos rinkos. Jei sutikimas išeiti  duodamas, Vakarų bendrovės turi patirti didelių nuostolių. Rusijos pusei palankias sąlygas nustato asmeniškai Rusijos prezidentas, kaip praėjusių metų pabaigoje rašė „New York Times” leidinys.