infa.lt

Rankos virš Mažeikiuose pasodinto ąžuoliuko, skirto atminti „Didžiajam Šeimos Gynimo Maršui 2021”

Ąžuolai, kurių gyvenimo pradžia siekia šiuolaikinės Anglijos įkūrimo laikus, naudojami auginant „supermiškus”, pagal nauja miškų atkūrimo strategiją, kurioje pirmenybė teikiama kokybei, o ne kiekybei, praneša „Good News Network” leidinys.

Šiuose medžiuose, kurių seniausiam, kaip manoma, yra 1046 metai, saugoma genetinė informacija apie daugybę Žemės klimato pokyčių, daugybę ligų, kenkėjų, gaisrų ir kitų reiškinių, tikintis, kad jie per savo giles gali perduoti šią informaciją aplinkai.

Blenheimo rūmuose ir valdose Oksfordšyre gamta atlieka ypatingą vaidmenį net tokioje išsivysčiusioje šalies teritorijoje kaip pietryčiai.

Pernai GNN pranešė, kad bičių ekspertas rado 800 000 vietinių medunešių bičių, pasklidusių dešimtyse lizdų, priklausančių rūšiai, kuri kadaise buvo laikoma išnykusia, ir besislepiančių medžiuose Blenheimo rūmuose, užimančiuose vos 400 akrų (161,87 Ha)

Dar nuostabiau, kad šiuose 400 akrų, kuriuose vykdomas didelis pertvarkymo projektas, taip pat yra didžiausia senovinių ąžuolų koncentracija visoje Europoje.

Neseniai Blenheimas iš Didžiosios Britanijos vyriausybės gavo 1 mln. svarų sterlingų (1, 166 mln. eurų) dotaciją 270 000 medžių pasodinti devyniose atskirose vietose, iš viso apie 250 akrų (101 Ha) plote prie Dorno ir Glymo upių – tai dalis Boriso Džonsono plano didinti kaimo vietovių ekologinį atsparumą ir turtingumą, mokant žemės savininkams už tai, kad jie sodintų ir prižiūrėtų miškus, į kuriuos galėtų patekti visuomenė.

Blenheimo rūmai turi vyriausiąjį miškininką ir medelyną, kuriame auginami ilgaamžių gyventojų palikuonys. 2020 m. buvo „gilės metai” – miškininkystės mokslo terminas, reiškiantis gausų derlių.

Šiuo metu sodinukai virsta medeliais, o lėtai augantys kietmedžiai taps naujo miškų atkūrimo metodo, žiniasklaidoje vadinamo „super miškais”, inkarais.

Supermiškų kūrimas

Po to, kai 2000-ųjų pradžioje tapo aišku, kad sodinant medžius galima sušvelninti žmonijos daromą poveikį CO2 išmetimui, visame pasaulyje buvo pradėti įgyvendinti milžiniški projektai.

Dabar pagal naują miškų atkūrimo koncepciją lapuočių ir spygliuočių medžių rūšys derinamos su vietine dirvožemio danga ir krūmais, kad būtų sukurta įvairi vietinės augmenijos mozaika, daug panašesnė į miškus, kurie dengė Angliją, kai Blenheimo ąžuolai dar buvo jauni.

Blenheimo projekte palei Dorno ir Glymo upes bus naudojamos ne mažiau kaip 27 medžių rūšys.

Spygliuočiai greičiau sugers anglį, o kietųjų ir minkštųjų plačialapių medžių mišinys taps šimtų rūšių vabzdžių, paukščių ir grybų buveine. Parko medžiai išrikiuos miškų ribas ir teiks vertingą medieną, kuri padės miškams atsipirkti.

„Jei galėsime pasakyti, kad yra modelis, kuris veikia tiek finansiniu, tiek turto vertės požiūriu, tai, tikiuosi, paskatins ir kitus sekti šiuo pavyzdžiu”, – BBC sakė projekte dirbantis miškininkas Nathanas Fallas.

Blenheimo ąžuolų sodinukai taps svarbiausia dėlionės dalimi. Jie suteiks miškams mokytojų ir žinių, nes, kaip neseniai paaiškėjo, senųjų medžių genetinėje medžiagoje slypi informacija, kurios reikia, kad miškai išliktų atsparūs ir ilgaamžiai, įveiktų klimato pokyčius ir ligas.

Šių senovinių medžių skaičius miško biome paprastai koreliuoja su tos ekosistemos atsparumu, ir kuo jų mažiau, tuo dažniau miškas patiria didžiulę žalą dėl aplinkos poveikio.

Blenheimas tikisi, kad jų ąžuolų sodinukai gali užaugti ir atlikti šį vaidmenį supermiškuose.

Jie bus sodinami prie įėjimų ir giraitėse, kad būtų sukurti medelynai ir grupės, kur jie galėtų augti ir padėti vieni kitiems bei visam miškui.

Šiuo metu kai kurie ąžuoliukai jau yra pasodinti žemėje kartu su platanais, liepomis ir šermukšniais, tačiau miškui prireiks kelių dešimtmečių, kol jis iš tiesų pradės šurmuliuoti ir vešėti.