infa.lt

REUTERS

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir jo partija „Fidesz”, iškovoję triuškinamą pergalę Vengrijos 2022 m. balandžio rinkimuose, pritraukė konservatorius iš viso pasaulio į Budapešte vykstančią Konservatyvios politinės veiklos konferenciją (CPAC), kurioje daugelis jų ieško atsakymų į iššūkius, su kuriais susiduria Vakarų civilizacija ir vis labiau dominuojanti kairė, rašo „Remix” leidinys.

Kreipdamasis į konservatyviosios nuomonės formuotojus, politikus, akademikus ir aktyvistus, V. Orbanas pateikė 12 taisyklių, kuriomis gali vadovautis konservatoriai, norintys pakartoti Vengrijos konservatorių sėkmę, kuri tapo dar aktualesnė atsižvelgiant į tai, kad praėjusį mėnesį (straipsnis 2022 metų) vykusiuose visuotiniuose rinkimuose jo partija „Fidesz” gavo 54% balsų ir dar dviejų trečdalių balsų daugumą, o tai yra beveik analogų Vakarų pasaulyje neturintis demokratinis mandatas.

„Receptas yra laisvai prieinamas, jį galima laisvai pasiimti, jį sudaro 12 punktų, kuriais dalinuosi su jumis visiems laikams. Dvylika, sakau mūsų užsienio draugams, yra laimingas vengrų laisvės kovotojų skaičius”, – sakė V. Orbanas prieš pradėdamas savo gidą.

Žaiskite pagal savo taisykles

„Pirmasis vengriško recepto punktas. Turime žaisti pagal savo taisykles. Vienintelis būdas laimėti – atsisakyti priimti kitų siūlomus sprendimus ir kelią”, – sakė V. Orbanas.

Cituodamas Čerčilį, jis tęsė: „Jei turite priešų, tai tikras ženklas, kad kažką darote teisingai”. Jis sakė, kad konservatoriams svarbu užsiauginti storą odą ir neapsigauti nuo teiginių, kad jie „netinkami viešajam gyvenimui ar laikomi neramumų kėlėjais”, nes jei tokios strėlės ir priekai6tai nemėtomi, tai iš tikrųjų savaime kelia įtarimą.

Jis taip pat įspėja konservatorius, „kad kiekvienas, kuris žaidžia pagal savo oponentų taisykles, neabejotinai pralaimės”.

Pažinkite savo žmones ir tai, ko jie nori

Antroji Orbano mintis yra ta, kad nacionalinis konservatizmas visada turi reaguoti į vidaus politiką, o tai reiškia likti rinkėjų pusėje. Šiai strategijai pabrėžti jis pateikė imigracijos pavyzdį.

„Nusprendėme sustabdyti migraciją ir pastatyti sieną prie pietinės sienos, nes Vengrijos žmonės pasakė, kad nenori nelegalių imigrantų. Jie sakė: „Viktorai, pastatyk tą sieną”. Po trijų mėnesių sienos užtvara buvo pastatyta.

„Dalyko paslaptis – nepergalvoti”, – pabrėžė V. Orbanas. „Vengrijos tvora yra paprasta vielinė tvora su judesio davikliais, stebėjimo bokšteliais ir kameromis. Tačiau jei žmonės nori apsaugoti savo šalį, to pakanka, kad ji pasitarnautų šiam tikslui”.

Jis taip pat pažymėjo, kad mintis, jog progresyvistai nori primesti visuomenei savo radikaliai neįrodytas fantazijas, yra ne tik tik tikra grėsmė, bet ir galimybė konservatoriams.

„Nes svarbiais klausimais žmonės tikrai nemėgsta kairiųjų karštligiškų svajonių. Mums reikia surasti tuos kelis klausimus, kuriais kairieji yra visiškai atitrūkę nuo tikrovės, ir juos pateikti, tačiau taip, kad juos suprastų ne tik gryni intelektualai.”

Interesais, o ne ideologija grindžiama užsienio politika

Trečiasis dalykas, kurį išdėstė V. Orbanas, yra nacionalinių interesų išlaikymo svarba užsienio politikoje.

„Progresyvistai visada sako, kad užsienio politika yra ideologijų kova, gėrio ir blogio kova, kurioje sprendžiama istorijos eiga. Tačiau, mano brangūs draugai, kiek aš matau, per pastaruosius 100 metų vyko bent keturi tokie didieji mūšiai, ir kažkas šioje formulėje yra ne taip.”

Jis sakė, kad konservatoriams reikia atsako į tai, ir jie turėtų būti „aiški antitezė” tam, ką siūlo progresyvistai.

Atsakymas, pasak Orbano? „Pirmiausia tauta, pirmiausia Vengrija, pirmiausia Amerika”.

Jis paragino vykdyti interesais, o ne ideologija grindžiamą užsienio politiką, ir pasitelkė karą Ukrainoje, kartu pabrėždamas, kad šis kelias ne visada yra lengvas.

„Rusija yra agresorė, Ukraina – auka. Mes smerkiame agresorių ir padedame aukai, bet kartu žinome, kad Ukraina Vengrijos negina (Ukraina skelbė, kad ji kariauja už visą Europą). Tai yra nesąmonė.

Vengriją gali apginti tik NATO ir Vengrijos gynybos pajėgos. Gyventojų skaičiumi mes priėmėme daugiausia pabėgėlių, ir Vengrijos žmonės mielai padeda… bet jie nenori mokėti už karą, nes tai ne jų karas ir jie iš jo neturi jokios naudos. Jie puikiai žino, kad su karu ateina sankcijos, infliacija, ekonomikos sąstingis, kad karas visada nuskurdina žmones.”

Jis pabrėžė, kad vengrai neturi pasiduoti „sirenų dainoms”, raginančioms kariauti, nes tai būtų visiškas nukrypimas nuo interesais grindžiamos užsienio politikos.

Konservatoriams labiau nei bet kada reikia galingo žiniasklaidos balso

V. Orbanas teigia, kad konservatoriai turi suvokti ne tik žiniasklaidos turimą galią, bet ir tai, kad kairieji ja naudojasi daug veiksmingiau.

„Mes galime parodyti progresyviųjų kairiųjų beprotybę tik tuo atveju, jei žiniasklaida mums padės tai padaryti. Kairiųjų nuomonė gali atrodyti esanti dauguma tik todėl, kad žiniasklaida padeda jiems sustiprinti savo balsą. Būtent problema yra ta, kad šiuolaikinė Vakarų žiniasklaida yra suderinta su kairiųjų pozicija”, – sakė jis.

Jis pripažino, kad konservatoriai susiduria su tikra problema, sakydamas, kad „vos tik žiniasklaidos erdvėje pasirodo konservatyvus veikėjas, jis yra kritikuojamas, diskredituojamas ir paverčiamas nebeprezentuojamu”.

Orbanas atkreipė dėmesį į realybę, su kuria daugelis konservatorių vis dar nesusitaikė, t. y. į tai, kad seną Vakaruose žinomą etosą, jog partinė politika ir spauda turi būti atskirtos, sugriovė kairieji. Nors toks atskyrimas yra idealus, konservatoriai taip pat turi žaisti šį žaidimą.

„Demokratai Amerikoje, pavyzdžiui, šių taisyklių nesilaiko. Pabandykite suskaičiuoti, kiek žiniasklaidos priemonių tarnauja Demokratų partijai? CNN, „New York Times”, ir galėčiau tęsti ir tęsti, šio sąrašo pabaigos nepasieksiu net iki vakaro.

Žinoma, Didžioji senoji partija turi savo sąjungininkų, sąjunginės žiniasklaidos, bet jie neprilygsta liberalios žiniasklaidos dominavimui. Mano draugas Tuckeris Carlsonas yra vienintelis, kuris atkakliai skelbia savo nuomonę. Jo laida yra žiūrimiausia. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tokias laidas jie turėtų rodyti dieną ir naktį”.

Iš anksto demaskuokite savo oponentą

Orbanas sakė, kad penktasis dalykas, kuriuo konservatoriai gali pasinaudoti siekdami pergalės, yra iš anksto atskleisti savo oponentų ketinimus.

„Žiniasklaidos turėjimas yra būtina, bet nepakankama sąlyga pergalei pasiekti. Jūs taip pat turite būti tabu laužytojas. Galbūt nereikia to pristatinėti mūsų draugams amerikiečiams, nes kas galėtų būti didesnis tabu laužytojas nei pats prezidentas Donaldas Trampas? Tačiau galite pereiti į kitą lygmenį. Reikia laužyti ne šiandienos tabu, o rytojaus tabu.

„Čia, Vengrijoje, tai darome atskleisdami, ką kairieji ketina daryti, prieš jiems tai padarant. Iš pradžių jie tai neigs, bet paskui bus dar sėkmingiau, kai paaiškės, kad mes visą laiką buvome teisūs.”

Orbanas turi omenyje savo šalies vaikų apsaugos įstatymą, kuris įsiutino kairiuosius dėl jame numatytų apribojimų mokyti LGBT ideologijos vaikų klasėse. Dėl šio žingsnio Vengrija tapo ES sankcijų taikiniu, tačiau jį per referendumą palaikė didžioji dauguma vengrų.

„Imkimės LGBTQ propagandos, nukreiptos prieš vaikus. Čia tai nauja, bet mes ją jau sunaikinome. Mes ją iškėlėme į viešumą ir surengėme dėl jos referendumą. Vaikams skirtą sensaciją atmetė didžioji dauguma vengrų. Anksčiau atskleisdami, ką kairieji sumanė, privertėme juos gintis, ir galiausiai jie turėjo pripažinti, kad tai iš tiesų buvo jų planas.”

Pasiekti ekonominės sėkmės arba žlugti

Remdamasis sparčiu Vengrijos BVP augimu, mažu nedarbu ir stiprėjančiu realiuoju darbo užmokesčiu, V. Orbanas pabrėžia ekonominę sėkmę kaip pagrindinį konservatorių siekį, teigdamas, kad kairieji „nori valdyti ekonomiką remdamiesi abstrakčiomis idėjomis. Dešinieji to daryti negali.

„Kai atėjome į valdžią, nusprendėme, kad turėtume vykdyti tik tokią ekonominę politiką, kuri būtų naudinga daugumai rinkėjų. Čia, Vengrijoje, apie tai turime šūkį: net ir tie, kurie už mus nebalsuoja, gaus naudos. Tokiu būdu esame visiška priešingybė progresyvistams, kurie daro meškos paslaugą net tiems, kurie už juos balsavo.”

Jis pabrėžė, kad žmonės nori dirbti, o dešiniųjų vyriausybė, kuri negali užtikrinti ekonominės naudos, neišgyvens.

„Žmonės nori darbo, o ne ekonominių teorijų. Žmonės nori siekti geresnių gyvenimo rezultatų, o savo vaikams nori geresnio gyvenimo, nei turi jie patys.”

Netapkite atstumtaisiais

Kalbėdamas septintuoju klausimu, V. Orbanas pabrėžė, kad konservatoriai neturi tapti marginalizuoti, ir sakė, kad „ekstremistinės sąmokslo teorijos” kartais iškelia galvą ir pas dešiniuosius, kartais pakenkdamos politinėms partijoms. Nepaisant to, kairieji taip pat prisideda prie tokio elgesio, net jei jie nėra taip pat raginami.

„Bet, mano draugai, kuo skiriasi kraštutinių dešiniųjų mokslo neigimas nuo elitinių judėjimų biologijos neigimo? Atsakymas paprastas – jokio skirtumo nėra. Turime atiduoti Dievui, kas priklauso Dievui, ciesoriui, kas priklauso cieesoriui, o mokslui, kas yra mokslo”, – sakė jis.

Nors sąmokslo teorijų skleidimas gali pritraukti didžiulę auditoriją socialinėje žiniasklaidoje, jos nepadės laimėti rinkimų, net jei kartais jose yra tiesos, sakė jis. V. Orbanas teigė, kad galiausiai tai tik atitolins didžiąją dalį rinkėjų ir lems konservatorių pralaimėjimus prie balsadėžių.

Vis labiau skaitmeniniame pasaulyje niekada nepamirškite skaityti knygų

Aštuntuoju punktu V. Orbanas paragino konservatorius vertinti knygų galią.

„Nesu akademinis žmogus, bet faktas yra tas, kad nėra išrasta geresnės priemonės sudėtingoms idėjoms suprasti ir perteikti, už knygas. O pasaulis darosi vis sudėtingesnis, reikia skirti laiko jam suprasti.

Pavyzdžiui, aš pats kiekvieną savaitę paskiriu vieną dieną tik skaitymui. Skaitymas taip pat padeda suprasti, ką galvoja mūsų oponentai ir kur jų protas daro klaidų.”

Jis pabrėžė, kad konservatoriai turėtų skirti laiko skaitymui ir pasaulio supratimui, net jei daugelis visuomenės sluoksnių tolsta nuo knygų. Tuomet šias žinias reikia paversti politiniais veiksmais ir bendravimu.

Orbano raginimas daugiau skaityti skamba tuo metu, kai jaunimas vis dažniau renkasi išmaniuosius telefonus, vaizdo turinį ir kitas pramogas.

Tikėkite

Devintuoju punktu V. Orbanas ragina konservatorius tikėti, sakydamas, kad „tikėjimo trūkumas yra pavojingas. Jei žmogus tiki, kad vieną dieną ateis Paskutiniojo teismo diena ir kad jam teks atsakyti Dievui už savo veiksmus, jis stengsis padaryti viską, kas nuo jo priklauso. Štai kodėl mes raginame jaunus konservatyviosios politikos studentus įsitraukti į tikėjimo gyvenimą.”

Viktoras Orbanas pripažino, kad ši mintis jam atėjo į galvą tik metams bėgant, sakydamas, kad savo politinės karjeros pradžioje ne iš karto suvokė gyvybinę tikėjimo galią, tačiau po 32 metų darbo parlamente ir 17 metų premjero poste jis pripažįsta, kad sėkmė kyla iš tikėjimo.

Užmegzkite draugystę, venkite nesutarimų

Dešimtasis dalykas, kurį propaguoja Orbanas, yra draugų poreikis, pabrėždamas, kad liberalai ir neomarksistai yra neįtikėtinai vieningi ir visada palaiko vieni kitus.

„Priešingai, mes, konservatoriai, sugebame susiginčyti tarpusavyje dėl menkiausio klausimo, o paskui stebimės, kodėl mūsų oponentai mus stato į rėmus.

Mes iš tiesų esame intelektualiai išprusę ir mums rūpi intelektualiniai niuansai, tačiau jei norime sėkmingai veikti politikoje, niekada neturėtume žiūrėti į tai, dėl ko nesutariame su kitu žmogumi, o ieškoti, kur turime bendrų sąlyčio taškų.”

V. Orbanas, norėdamas pabrėžti savo mintį, paminėjo Vatikaną, teigdamas, kad jis yra vienas svarbiausių Vengrijos sąjungininkų ir krikščioniškųjų vertybių sergėtojas. Tokiose srityse kaip šeimos politika Vengriją ir Vatikaną „vienija tikėjimas, kad tėvas yra vyras, o motina – moteris”. Be to, Bažnyčią ir Vengriją vienija taikos siekis ir pagalba Ukrainos pabėgėliams.

„Tačiau tuo pat metu mes skirtingai galvojame apie nelegalią migraciją. Reikia žiūrėti ne į tai, kur galime gerai sugyventi, bet į tai, kaip galime dirbti kartu”, – sakė jis. Tada jis perspėjo, kad galingi ir vieningi kairieji medžios susiskaldžiusį konservatyvųjį judėjimą ir atrinks juos vieną po kito.

Kurkite bendruomenes arba kitaip

V. Orbanas savo kalboje teigė, kad konservatorių politinė sėkmė neįmanoma be stiprių bendruomenių.

„Kuo mažiau bendruomenių ir kuo vienišesni žmonės, tuo daugiau rinkėjų balsuos už Vengrijos liberalus, o kuo daugiau bendruomenių, tuo daugiau balsų gauname mes. Tai taip paprasta. Nereikia to aiškinti.”

Kurkite institucijas, kurios pergyvens mus

Dvyliktuoju ir paskutiniuoju punktu Orbanas ragino konservatorius kurti sėkmingas institucijas – tai neabejotinai stiprioji Vengrijos vyriausybės pusė, kuri remia arba vadovauja įvairioms švietimo, žiniasklaidos, religinėms ir jaunimo organizacijoms, kurių stebėtinai trūksta daugelyje Vakarų šalių.

„Nepamirškime, kad politikai ateina ir išeina, bet institucijos lieka su mumis iš kartos į kartą. Šios institucijos gali intelektualiai atnaujinti politiką. Mums vėl ir vėl reikia naujų idėjų, naujų minčių, naujų žmonių, o kai jos baigsis, mums baigsis amunicija ir opozicija mus be gailesčio nušluos.”

Savo kalbą V. Orbanas baigė atkreipdamas dėmesį į didžiulę progresyvistų keliamą grėsmę visai Vakarų civilizacijai, pabrėždamas, kad „tai, kas iš tikrųjų pavojinga, ateina ne iš išorės, o iš vidaus.

„Jūs, mano brangūs Amerikos draugai, turite reikalų su Jungtinėmis Valstijomis, mes turime reikalų su Europos Sąjunga. Vašingtone ir Briuselyje sėdi tie patys žmonės, beveidžiai, ideologiškai apmokyti biurokratai.

Progresyvūs liberalai, naujieji marksistai, Džordžo Sorošo parankiniai, atviros visuomenės propagandistai, nori panaikinti vakarietišką gyvenimo būdą, kurį jūs ir mes taip mylime. Tai, už ką jūsų tėvai kovojo per Antrąjį pasaulinį karą ir Šaltąjį karą ir už ką mes kovojome, kai iš Vengrijos išvijome sovietų komunistus.”

V. Orbanas paragino konservatorius organizuotis ir susigrąžinti savo institucijas iš Vašingtono ir Briuselio.

„2024 m. bus lemiami”, – pažadėjo V. Orbanas. „Jūs turite prezidento ir Kongreso rinkimus, mes turime Europos Parlamento rinkimus. Šios dvi vietos žymi du kovos už Vakarų civilizaciją frontus.

Šiandien neturime nei vieno, nei kito, bet mums reikia abiejų. Turime dvejus metus pasiruošti. Vengrijos pamoka yra ta, kad stebuklingos kulkos nėra. Reikia tik dirbti.”