infa.lt

G7 ir Ursula von der Leyen Hirosimoje, 2023-05-20 | foto: Joe Bidenas „Twitter”

Ursula von der Leyen nori, kad iki metų pabaigos būtų parengtas ES planas, pagal kurį įšaldyti Rusijos aktyvai būtų nusavinti. Susitarimą bus sunku pasiekti, rašo „Politico” leidinys.

Europos Sąjungos siekis panaudoti milijardus dolerių įšaldyto Rusijos aktyvų Ukrainos atstatymui susiduria su sunkumais.

Praėjusį mėnesį ES lyderiai pritarė precedento neturintiems veiksmams, kuriais siekiama iš Maskvos valstybinio turto gautą pelną panaudoti atstatymui, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savaitgalį pažadėjo iki šių metų pabaigos pateikti tvirtus planus.

Tačiau, kai kurios Europos vyriausybės privačiai nerimauja dėl tokio žingsnio rizikos finansų rinkoms. Šie nuogąstavimai dabar gali apsunkinti U. von der Leyen iniciatyvą.

Belgijoje yra didžioji dalis Rusijos valstybinio turto, įšaldyto ES, kai Vladimiras Putinas pernai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Belgijos vyriausybė nėra linkusi sutikti su lėšų panaudojimu Ukrainos atstatymui, jei likusios G7 šalys tuo pačiu metu nesiims veiksmų kartu su ES.

„Kartu su G7 šalimis ir Europos Komisija siekiame struktūrinio sprendimo dėl įšaldytų lėšų, kuris nedestabilizuotų tarptautinės finansų sistemos”, – pirmadienį kalbėdamas diplomatams sakė Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo. „Reikia teisinio pagrindo, o akivaizdu, kad Belgija viena pati šio teisinio pagrindo suteikti negali.”

Didžioji dalis Rusijos užsienio atsargų, kurias įšaldė šalys, dalyvavusios sankcijose Maskvos karo su Ukraina pradžioje, yra ES. Iš jų 180 mlrd. eurų yra Belgijos „Euroclear” – kliringo namuose, kurie veikia kaip Rusijos atsargų saugotojai.

Kadangi Rusijos vertybinių popierių terminas sueina ir finansų tarpininkai juos reinvestuoja, jie duoda pelno. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius „Euroclear” iš įšaldyto turto gavo 3 mlrd. eurų pelno.

„Euroclear” savanoriškai atskyrė iš Rusijos turto gautą pelną, tačiau teigia patyrusi 34 mln. eurų valdymo išlaidų ir teisinių išlaidų, taip pat apie 18 mln. eurų negautų pajamų. Paklausta apie ES ketinimą pasinaudoti šiuo pelnu, „Euroclear” atsisakė komentuoti.

ES jau seniai iškėlė idėją apmokestinti šį pelną Ukrainos naudai, tačiau Europos Centrinis Bankas ir kai kurios ES sostinės, įskaitant Paryžių, Berlyną ir Briuselį, išreiškė abejonių. Jie baiminasi, kad toks žingsnis sukrėstų finansų rinkas ir susilpnintų euro, kaip rezervinės valiutos, pozicijas.

Praėjusią savaitę ES vadovai paragino Europos Komisiją pateikti teisinį pasiūlymą ir pareiškė, kad „būtina ryžtinga pažanga, derinant veiksmus su partneriais”.

Tačiau Belgija ir Liuksemburgas ypač nori būti tikri, kad jie nebus priversti prisiimti visos teisinės ir finansinės rizikos, susijusios su tokiu precedento neturinčiu žingsniu. Liuksemburge yra įsikūrusi kita kliringo įstaiga, kurioje šiuo metu laikomas įšaldytas Rusijos turtas – „Clearstream”.

„Reikia teisinio pagrindo ir būdo, kaip tai padaryti nedestabilizuojant tarptautinių finansinių srautų. Makroekonominis poveikis yra gana didelis”, – prieš pat praėjusio mėnesio pabaigoje vykusį Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą žurnalistams sakė De Croo.

„Esame pasirengę padėti, tačiau su mumis reikia konsultuotis. Pinigai yra Belgijoje. Jei ką nors darysite, tai turės būti daroma bendradarbiaujant su mumis”.

De Croo nuomone, svarbiausia, kad sprendimas būtų parengtas ne tik Europos mastu, bet ir kartu su kitomis Didžiojo septyneto šalimis.

Kijeve von der Leyen pripažino šiuos tarptautinio bendradarbiavimo reikalavimus. „Dėl nenumatytų pajamų galiu patvirtinti, kad pasiūlymą turėsime iki metų pabaigos. Jis bus gerai suderintas su mūsų partneriais, G7 partneriais”, – sakė ji spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen neseniai parodė didesnę paramą Europos planams gauti prieigą prie įšaldyto turto. G7 politiškai palaikė šią idėją.

Vis dėlto dėl G7 iniciatyvos taip pat kyla pavojus, kad bus dar labiau vėluojama. Kol kas sutartos G7 pareiškimo formuluotės neapsiriboja vien tik „ištyrimu”, kaip pinigai galėtų būti nukreipti Ukrainai paremti.

Tuo tarpu Kijevui trūksta kantrybė. „Teisėtas Ukrainos prioritetas yra gauti šį Rusijos įšaldytą turtą Ukrainos atstatymui”, – „POLITICO” sakė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.