infa.lt

IDF tankas | Vaizdo įrašo kadras

Egipto pasiuntinys Briuselyje kritikavo Vakarų poziciją Izraelio ir „Hamas” karo klausimu, kaltindamas juos proizraelietišku šališkumu, kuris, pasak jo, kenkia jų reputacijai Artimuosiuose Rytuose.

Duodamas interviu savo rezidencijoje Briuselyje vyriausiasis Kairo diplomatas ES sostinėje Badras Abdelatty taip pat pabrėžė, kad jo šalis nepriims iš Gazos ruožo bėgančių palestiniečių pabėgėlių.

„Neleisime likviduoti palestiniečių reikalo ir dar vienos Nakbos [arabiškai „katastrofos”, reiškiančios masinį palestiniečių ištrėmimą per karą dėl Izraelio įkūrimo 1948 m.] kaimyninių šalių – Jordanijos ar Egipto – sąskaita”, – sakė B. Abdelatty interviu „Politico” leidiniui.

Po to, kai spalio 7 d. „Hamas” nužudė daugiau kaip 1400 žmonių, Izraelis pradėjo oro antskrydžius, o pastaruoju metu ir antžemines operacijas visame Gazos ruože, per kurias, „Hamas” valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo daugiau kaip 8500 žmonių, įskaitant tūkstančius vaikų.

Izraelis atmetė raginimus nutraukti ugnį, o JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad jis neragins nutraukti ugnies ir remia Izraelio teisę gintis.

Egiptas vaidina svarbų vaidmenį Izraelio ir „Hamas” konflikte, nes per Rafah pasienio kontrolės punktą į jį patenka humanitarinė pagalba Gazos ruožo civiliams gyventojams.

Prieš Izraelio ir „Hamas” karą per Rafah perėją kasdien į Gazos ruožą įvažiuodavo šimtai humanitarinės pagalbos vilkikų, kuriais didžioji dalis Izraelio okupuotos teritorijos naudojosi nuo 2007 m., kai Izraelis, „Hamas” perėmus kontrolę, blokavo savo sausumos, oro ir jūrų sienas, smarkiai apribodamas prekių ir žmonių judėjimą į Gazos ruožą ir iš jo.

Nuo karo pradžios pagalbos sunkvežimiai į Gazos ruožą patenka tik per Rafah pasienio perėją.

Egipto diplomatas teigė, kad Artimųjų Rytų viešoji nuomonė griežtai vertina Vakarų poziciją konflikto atžvilgiu ir tvirtina, kad „dvigubi standartai” kenkia Vakarų reputacijai regione.

„Viešoji nuomonė visame regione yra labai nusivylusi tokiu šališku požiūriu”, – sakė jis. „Ir mūsų kaimynystėje viešoji nuomonė įsitikinusi, kad [Vakarų akyse] vakariečių gyvybės yra brangesnės už palestiniečių gyvybes.”

Jis taip pat perspėjo, kad dėl konflikto padarinių į Europą gali atvykti dar daugiau migrantų, o tai gali paskatinti fundamentalizmą prie ES slenksčio. „Įsijauskite į vaikų, kuriems yra 10 metų ir kurie praranda savo šeimas, padėtį. Ko iš jų tikitės ateityje?” – klausė jis.

Jo komentarai pasirodė kilus atgarsiui – taip pat ir iš kai kurių ES darbuotojų – dėl Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pozicijos konflikto klausimu. U. von der Leyen buvo kaltinama, kad laikosi griežtos proizraelietiškos pozicijos.

Abdelatty pabrėžė, kad antrosios tarptautinės taikos konferencijos surengimas (šią idėją ES vadovai palaikė po didelio Ispanijos spaudimo) yra labai svarbus siekiant atnaujinti Izraelio ir Palestinos taikos procesą.

„Neišsprendus Palestinos klausimo, regione nebus taikos ir stabilumo”, – sakė A. Abdelatty, kuris ragino priimti dviejų valstybių sprendimą ir įkurti nepriklausomą Palestinos valstybę, kurios sostinė būtų Rytų Jeruzalė, pagal 1967 m. birželio 4 d., dieną prieš Izraeliui okupuojant Vakarų Krantą, Gazą ir Rytų Jeruzalę, nustatytas sienas.

Jis pridūrė, kad trys neatidėliotini Egipto prioritetai yra neatidėliotinos paliaubos, „tvarus ir besąlygiškas humanitarinės ir medicininės pagalbos srautas” ir „politinio horizonto sukūrimas”, t. y. abiejų šalių derybų atnaujinimas remiantis tarptautiniu mastu sutartais parametrais.

Pagalbos susitarimas su ES

Kairo pasiuntinys Briuselyje paneigė užuominas, kad ES yra arti dėl pagalbos susitarimo su Egiptu.

Ursula von der Leyen praėjusią savaitę raštu kreipėsi į ES vadovus, ragindama sudaryti ekonominį susitarimą su Kairu. Toks susitarimas būtų naujas žingsnis įgyvendinant Komisijos strategiją, pagal kurią ES pinigai skiriami šiaurės Afrikos šalims, siekiant paremti jų ekonomiką ir sustabdyti migracijos srautus į Europą.

Abdelatty pabrėžė, kad bet koks susitarimas dėl ekonominio bendradarbiavimo su ES nebus susijęs su padėtimi Gazoje. Jis pridūrė, kad oficialios derybos su ES dar neprasidėjo, ir atsisakė nurodyti bet kokio galimo susitarimo terminus, nors ES ir Egipto asociacijos tarybos posėdis numatytas 2024 m. sausį.

Iš Egipto išvykstančių migrantų beveik nėra, tačiau šalyje gyvena apie 9 mln. pabėgėlių ir daug egiptiečių kerta sieną su Libija, kuri yra pagrindinis išvykimo į Europą taškas.

Kairo pasiuntinys paprašė ES padvigubinti dabartinį 160 mln. eurų finansavimą Egiptui, skirtą jo sienoms patruliuoti ir ten gyvenantiems pabėgėliams remti.

Jis pabrėžė, kad bet koks būsimas susitarimas su Briuseliu neturėtų apsiriboti tik migracija ir skatinti arabų šalies ekonomiką mažinant jos prekybos su ES atotrūkį.

„[Susitarimas turėtų būti] pagrįstas abipusiai naudinga situacija ir tikra partneryste, o ne daugiau donorų ir gavėjų [santykiais]”, – sakė ambasadorius.