infa.lt

Seimo pranešimas:

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija spalio 11 d. posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo.

Primename, kad minėtas įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 2011 metais, o po 11 metų – 2022 m. – Seimas patvirtino šį įstatymą nauja redakcija. Jame numatytos kelios svarbios naujovės: apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, nauja specializuotą kompleksinę pagalbą smurto aukoms teikiančių organizacijų akreditacijos tvarka, taip pat įpareigojimas kiekvienoje savivaldybėje įsteigti specialią komisiją, kuri rūpintųsi tiek prevencijos, tiek deramos intervencijos, reaguojant į smurtą artimoje aplinkoje, problemą.

„Svarstant šio įstatymo pataisas Seime, buvo daug diskusijų apie tai, ar apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įteisinimas neatvers kelio piktnaudžiauti ir ar ši prevencinė priemonė netaps susipykusių asmenų tarpusavio kovos įrankiu. Taip pat daug ginčų kėlė šio orderio galiojimo terminas, jo apskundimo procedūros, ir tai, ar policininkai turės pakankamai įgūdžių atpažinti potencialų smurtą artimoje aplinkoje“, – teigė Komisijos pirmininkas Andrius Navickas.

Komisijos posėdyje daugiausia svarstyta apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įvedimo ir jo taikymo pirmųjų trijų mėnesių patirtis. 2023 m. liepos–rugsėjo mėn. buvo išduoti net 5 468 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai.

Absoliuti dauguma jų išduota vyrams, tarp jų daugiausia 30–49 metų asmenims.  Dauguma asmenų, kuriems skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai, buvo neblaivūs.

Įstatymas numato galimybę apskųsti teismui apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą. 2023 m. liepos–rugsėjo mėn. skundai buvo pateikti maždaug dėl kas dvidešimto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio ir dauguma jų buvo atmesti.

Pasak Seimo nario A. Navicko, „smurto artimoje aplinkoje prevencija ir smurto mažinimas, pagalba aukoms yra labai daug kantrybės ir nuoseklumo reikalaujanti veikla. Tai, kad šiandien matome daugiau pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, išduoti tūkstančiai apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių, gali būti traktuojama kaip ženklas, kad situacija komplikuojasi“.

Tačiau dauguma ekspertų pripažįsta, kad tai veikiau pozityvus rodiklis, rodantis, kad visuomenė tampa nepakantesnė smurtui artimoje aplinkoje ir mokosi geriau atpažinti jo apraiškas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2023 m. liepos–rugsėjo mėn. specializuotos kompleksinės pagalbos centrai gavo 9 922 prašymus dėl tikslinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Tai sudaro 2,8 karto išaugusį šių paslaugų poreikį ir minėtų centrų darbo krūvį.

„Pagaliau judame į pagalbą ir apsaugą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims orientuotą sistemą, nes labai ilgai gyvavo paradoksali situacija, kai daugiau rūpintasi dėl smurtautojo teisių ir dėl smurto proveržių buvo linkstama kaltinti pačias aukas“, – teigė Seimo narys A. Navickas.

Komisijos posėdžio metu atkreiptas dėmesys į problemą, kaip harmoningai suderinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nustatytas priemones su vaiko teisių apsaugos reikalavimais.

Akcentuota, kad susidaro kebli situacija, kai yra pagrindas skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį ir nuo vaiko atskirti smurtautoją, kuris yra vienintelis vaiku galintis pasirūpinti atstovas pagal įstatymą. Minėtiems, taip pat besiskiriančių šeimų ir kitiems sudėtingiems atvejams aptarti yra organizuojama tarpinstitucinė darbo grupė.

„Labai svarbu, kad šiandien matome sklandų policijos, specializuotos kompleksinės pagalbos specialistų, socialinių darbuotojų, psichologų, politikų bendradarbiavimą. Tai leidžia viltingai konstatuoti, kad nepaprastai sunki smurto artimoje aplinkoje problema nustos plėstis“, – apibendrino Komisijos pirmininkas A. Navickas.

Komisijos posėdyje dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento atstovai, Respublikos Prezidento patarėjas, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos, Lietuvos žmogaus teisių centro, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos atstovai.

infa.lt: kaip rodo praktika, didžioji žmonių dalis net nežino apie galimybę kreiptis į teismą, nėra susipažinę su įstatymais ir/ar neturi pinigų teisminiams ieškiniams. Juk visa tai kainuoja. Tai visiškai absurdiška praktika, kai remiantis vieno žmogaus suinteresuotu liudijimu, kurio daugeliu atvejų neįmanoma patikrinti vietoje, žmogui uždraudžiama artintis prie savo vaikų, o gal net ir savo namų. Kitas dalykas, kad kai kurie buvo neblaivūs – neblaivumas juk nėra nusikaltimas, tačiau gali tapti ginčo tarp sutuoktinių priežastimi ir po to sekančiu policijos iškvietimu. Ir tada policijai gali būti prikalbėta bet ko. Faktiškai tas orderis yra šeimų ardymo įrankis, nes sutuoktiniams pradėjus eiti per teismus, įrodinėjant savo teises – nesantaika tik auga. Apie susitaikymą dažnu atveju nėra net kalbos, nes uždraudžiama net susisiekti telefonu.