infa.lt

Padėtis darbo rinkoje daro didelę įtaką suomių finansinei padėčiai, rašo suomių „SalkunRakentaja” leidinys.

Neapibrėžtumas ypač paveikė jaunus žmones, kurie paprastai neturi finansinio saugumo pagalvės. Kas penktas žmogus turi taupyti būtiniausioms reikmėms.

Neseniai Suomijos nacionalinio sveikatos ir socialinės gerovės instituto (THL) atliktos gyventojų apklausos „Terve Suomi” duomenimis, 18% vyrų ir 23% moterų turi taupyti maistui, vaistams ar medicininei priežiūrai.

Tai maždaug 900 tūkst. suaugusiųjų, gyvenančių Suomijoje.

„Terve Suomi” gyventojų apklausa buvo atlikta 2022 m. rudenį ir 2023 m. pavasarį. Apklausoje dalyvavo 28 tūkst. vyresnių nei 20 metų Suomijoje gyvenančių žmonių.

Vidutiniškai, ketvirtadalis darbingo amžiaus žmonių (22% vyrų ir 28% moterų) nuo 20 iki 64 metų amžiaus teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių jiems teko taupyti pinigus maistui, vaistams ar gydytojams.

Sunkumai uždirbant pinigus labiausiai paplitę tarp jaunesnio amžiaus žmonių.

Tarp 20-39 metų suomių 26% vyrų ir 33% moterų teigė, kad dėl pinigų stygiaus turėjo taupyti maistui, vaistams ar vizitams pas gydytojus.

Tačiau tarp vyresnių nei 75 metų moterų ir vyrų apie finansinius sunkumus praneša mažiau nei 10 procentų apklaustųjų.

„Vienas iš paaiškinimų, kodėl jaunimo finansinė padėtis yra nestabili, gali būti neaiški jų padėtis darbo rinkoje.

Gyvenimo situacijos dažnai labai greitai keičiasi, o jauni žmonės paprastai turi mažiau santaupų, kad galėtų susidoroti su įvairių krizių padariniais ir netikėtomis išlaidomis”, – sako pagrindinė tyrėja Laura Kestilä.

Palyginti su 2020 m. tyrimu, sunkumai užsidirbti šiek tiek padidėjo visose amžiaus grupėse, akivaizdžiau tarp moterų nei tarp vyrų.

„Koronaviruso pandemija, karinė invazija Ukrainoje ir augančios vartojimo kainos neabejotinai prisidėjo prie to, kad nemažai žmonių yra priversti taupyti kasdieniam gyvenimui svarbioms prekėms ir paslaugoms”, – samprotavo L. Kestilä.

Tyrėjos vertinimu, šiems rezultatams dar neturėjo įtakos išaugusios paskolų palūkanų normos, kurios, tikėtina, dar labiau apsunkino padėtį.

Metinė Euribor palūkanų norma, kuri yra labiausiai paplitusi lyginamoji palūkanų norma būsto paskoloms, jau pakilo iki 4,2 procento.

Padidėjimo tempas yra gana didelis: 2022 m. vasaros pabaigoje palūkanų norma dar buvo apie 1 procentą.

Beveik 92% būsto paskolų palūkanų normų Suomijoje nustatomos remiantis Euribor palūkanų normomis.

Jei įskaičiuojamos ir pačių bankų palūkanų normos, kintamųjų palūkanų normų hipotekos paskolų dalis padidėja iki beveik 97%.

Dauguma žmonių yra patenkinti gyvenimo sąlygomis savo rajone: taip teigė 82% respondentų.

Gyvenimo sąlygomis patenkintų žmonių dalis didėja su amžiumi tarp vyrų, bet ne tarp moterų. Aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės buvo labiau patenkinti sąlygomis savo gyvenamajame rajone nei kiti apklausos dalyviai.