infa.lt

REUTERS

Vengrija praneša apie didėjantį smurtą; tuo tarpu pabėgėlių eisena pasiekė Slovakiją. Ginkluotų grupių tikslas – Vokietija. Tačiau Berlynas tyli apie artėjančią grėsmę Vokietijos gyventojams ir menkina padėtį, rašo vokiečių „Tichys Einblick” leidinys.

Nuo praėjusių metų Slovakija vis dažniau tampa nelegalios migracijos į Vokietiją centru ir centrine Balkanų maršruto dalimi. Lenkija pastaruoju metu sustiprino kontrolę. Čekija pranešė apie savo sienų su Slovakija kontrole iki vasario, o Austrija jau seniau pranešusi apie sienų su Vengrija ir Slovakija kontrolę, vardina leidinys.

Tik Vokietijoje vidaus reikalų ministras Faeseris atsisako pagaliau notifikuoti realią sienų kontrolę, nors situacija – tiek šalies viduje, tiek išorėje – yra radikaliai nekontroliuojama ir tai visiems matoma. Vengrijoje žmonės skundžiasi, kad Slovakijos vadovybė be pasipriešinimo susitaikė su likimu, ir praneša apie didėjantį nelegalių migrantų smurtą prie jų pačių pietinės sienos.

Slovakija tapo tranzito tašku imigrantams iš Artimųjų Rytų, kurie atvyksta į šalį iš pietų, bet nenori joje pasilikti. Pavyzdžiui, pietiniame pasienyje esančios Chl’abos savivaldybės gyventojai šiuo metu praneša, kad kasdien migrantų grupės braunasi per nedidelę upę arba kerta geležinkelio liniją, kad iš Vengrijos pasiektų Slovakiją.

Iš Slovakijos jie keliauja per Čekiją ir Lenkiją, kad galiausiai pasiektų Vokietiją. Tai naujausia Balkanų maršruto atšaka. Paprasti slovakai pastebi, kad migrantai labai skuba: „Jie yra tranzitiniai, bėga pro šalį taip greitai, kaip tik gali”, – sako 70-metė moteris. Slovakijoje, kaip ir kitur, žmonės mėgsta kaltinti vengrus.

Laikraščio „Hungary Today” vyriausiasis redaktorius Dániel Deme iš esmės su tuo nesutinka: iš tiesų Slovakija, kaip ir kitos ES narės, turėtų padėti Vengrijai apsaugoti jos pietinę ir pietrytinę sienas su Serbija ir Rumunija, kurios atitinkamai yra išorinės ES ir Šengeno erdvės sienos. Vietoj to, mano A. Deme, Slovakijos vadovybė „vykdo kažkieno kito darbotvarkę” ir „beveik agituoja už migrantus”.

Šalis išduoda migrantams pažymėjimus, leidžiančius jiems laisvai judėti visoje teritorijoje. Tai būtų precedento neturintis Šengeno skandalas. Slovakija, anot atviro kaltinimo, dalyvauja kontrabandos kelyje į šiaurės vakarus, užuot padėjusi vengrams ginti išorinę sieną.

Teigiama, kad pati Slovakijos vyriausybė prie pietinės sienos pasiuntė 500 karių. Tačiau atrodo, kad šie kariai – panašiai kaip Vokietijos valdžios institucijos ir pareigūnai – ten yra tik tam, kad sumažintų spaudimą pasienio bendruomenėms ir perkeltų nelegalius migrantus toliau į šalies gilumą.

Šiais metais Ch’laba mieste jau sulaikyta 2 000 nelegalių migrantų. Buvęs premjeras Robertas Fico taip pat skundžiasi opozicijos atstovais, kad dabartinė vadovybė įsileidžia visus migrantus, kurie bando nelegaliai patekti į šalį.

Spaudos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet sulaikytų migrantų skaičius išaugo devynis kartus – iki 27 000. Tačiau daugelis kitų tikriausiai prasmuko nepastebėti.

Daug kartų peržengtas Rubikonas

Tokios scenos ir įvykiai nėra argumentas prieš Vengrijos sienų apsaugos politiką – priešingai. Nes iš tiesų abi šalys, tiek Slovakija, tiek Vengrija, yra tranzito šalys nelegalių migrantų kelyje iš Artimųjų Rytų į Vokietiją.

Šiuo atžvilgiu pranešimai, taip pat ir iš „minkštųjų” šaltinių, tokių kaip „Infomigrants”, yra netiesioginiai raginimai užtikrinti geresnę ES išorės ir vidaus sienų apsaugą. Tačiau „Infomigrants” taip pat kritikuoja Vengrijos praktiką kaip neteisėtą, pavyzdžiui, dėl šios šalies vykdomų išstūmimų pasienyje su Serbija.

Tačiau pagal tarptautinę teisę neaišku, kodėl Artimųjų Rytų migrantai neturėtų būti saugūs Serbijoje ar ankstesnėse tranzito šalyse.

Dabar ministras pirmininkas Viktoras Orbanas rudens sezono atidarymo proga sakytoje kalboje parlamente griežtai perspėjo dėl besitęsiančių nelegalių migrantų bandymų kirsti Vengrijos pietinę sieną (su Serbija). „Išpuolių prieš pasienio pareigūnus” padaugėjo, jie netgi tapo įprasti.

Orbanas pranešė apie 168 konkrečius išpuolius, per kuriuos buvo sužeista daug policijos pareigūnų: „Migrantų smurtas auga”. Pastarosiomis dienomis, pasak jo, Serbijos ir Vengrijos patruliai tris naktis iš eilės buvo apšaudomi iš automatinių ginklų.

Tai gana tikėtina, ypač atsižvelgiant į tai, kad Serbijos Vojvodinos pasienio mieste Suboticoje (kadaise buvusiame Marijos Teresiopelio mieste) padažnėjo susišaudymai, apie kuriuos iš savo kasdienio gyvenimo Suboticoje pasakoja išeivijoje gyvenantis serbų šeimos tėvas Szilárdas Almási:

„Tu geri kavą. Atsidarai langą, kad įkvėptum gryno oro. Atsiloši ant kėdės prie virtuvės stalo ir išgirsti tris šūvius. Aiškiai girdi automato šūvius. Ir tai vyksta netoli nuo čia. Gurkšnojate kavą. Kiek dar… ar rytoj tai būsime mes? Šį rytą oras pilnas baimės… ir persmelktas mirties kvapo.”

Tinklalapis Pesti Srácok.hu tikriausiai pirmasis išspausdino šią citatą, pranešdamas apie kovas „beveik palei visą pietinę sieną… tarp teroristų gaujų, gabenančių žmones kontrabanda”.

Per apšaudymą taip pat nukentėjo policijos automobilis. Serbijos interneto svetainė Suboticke.rs netgi praneša apie jau kelias savaites besitęsiantį „migrantų karą”: „Manoma, kad tai konfliktas tarp afganistaniečių ir sirų, o liudininkų ir šios priemiesčio dalies gyventojų teigimu, yra sužeistųjų ir žuvusiųjų.”

Gyventojai baiminasi dėl savo gyvybių

Čia taip pat akivaizdu, kad vietos gyventojai dabar baiminasi dėl savo gyvybių ir nebegali rasti ramybės. Jau rugsėjo pradžioje „Hungary today” pranešė apie šaudynes Suboticos prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje: „Klientams dėl incidento pritrūko žodžių.

Jie sakė, kad neįsivaizduojama, jog nelegalūs imigrantai šaudytų miesto centre, o ne tik netoliese esančiame miške”.

Euronews (vėliau ir TE) taip pat praneša apie mirtinus susišaudymus Serbijos ir Vengrijos pasienio zonoje. Taigi tai jokiu būdu nėra vienpusė propaganda iš Budapešto.

Tačiau yra ir kitų jėgų, pavyzdžiui, ši antiautoritarinė „NoNameKitchen”, kuri, matyt, net gamina maistą smurtaujantiems kontrabandininkams ir migrantams, aprūpina juos dušais ir higienos reikmenimis.

Vokietijos nevyriausybinė organizacija „Iuventa”, išvaryta iš Viduržemio jūros konfiskavus laivą, mano, kad tai yra gerai. Praeidami pro šalį sužinome apie Serbijoje patiriamą spaudimą: 725 žmonės kiekvieną savaitę.

Tokios sąlygos prie ES išorės sienos veidrodiniu tikslumu atitinka Slovakijos, o vėliau Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos sienų srautą: ten, kur neigiamas spaudimas – pavadinkime taip šį reiškinį Europos širdyje arba centre, kad ir šį kartą – nuolat įsiurbia naują medžiagą, spaudimas didėja ir išorinėse bendros Šengeno erdvės dalyse.

V.Orbanas: pagilins ir išplės diskusijas apie migraciją

Šioje savo kalbos vietoje V. Orbanas pasitelkė senovinį įvaizdį iš Romos istorijos: nevaldomai smurtaudami vieni prieš kitus ir prieš pasienio pareigūnus, migrantai „peržengė Rubikoną”.

Taip Orbanas priminė Cezario priešišką veiksmą prieš Respubliką, kai jis su savo kariuomene kirto Italijos upę, aiškiai įvardytą kaip sieną, ir sugalvojo posakį „kauliukas mestas” (iacta alea est), arba mesti kauliuką (graikiškai ἀνερρίφθω κύβος). Tokio veiksmo pasekmės tam tikra prasme nenuspėjamos.

Vengrijos vadovas tai, ką jis laiko lemtingu veiksmu, laiko galimybe dar kartą pasikalbėti su „Briuselio biurokratais” apie priemones, būtinas tikrai ES išorės sienų apsaugai. Šis pokalbis, sako jis įžangos žodžiais, rudenį „pagilės ir tikriausiai išsiplės”.

V.Orbanas: birželį prastumtas ES migracijos paktas, kurį Vengrija ir Lenkija atmetė dėl vieno svarbaus punkto, jau žlugo. Žinoma, galima klausti, ar paktas jau padarė poveikį.

Tačiau tai nereiškia, kad gali neprireikti tolesnių priemonių siekiant greitai reaguoti į pasikeitusią padėtį prie išorės sienų.

Orbanas visų pirma kritikuoja tai, kad pagal paktą Lenkija ir Vengrija bus priverstos priimti nelegalius migrantus. Tačiau jam išlieka aišku, kad jiems reikia priešintis: Viena vertus, Viduržemio jūros Lampedūzos saloje migrantai dabar sudarytų „tikros įsiveržėlių armijos” įspūdį.

Kita vertus, Vengrijos pasieniečiai turėjo ir sugebėjo užkirsti kelią 128 000 bandymų neteisėtai patekti į šalį, kai kuriuos iš jų panaudodami jėgą. Vengrijoje nebus „migrantų getų”.

Migrantų smurtas ir Vokietijos politikos korupcija

Vaizdo įraše, kuriuo V. Orbanas pasidalijo „X” platformoje prieš pat savo kalbos ištrauką, matyti, kaip migrantai puola, kartais ginkluoti lazdomis, kartais apipila pasieniečius skysčiais ar kitomis medžiagomis.

Kaip jie bando kopėčiomis perlipti spygliuotos vielos užtvaras ir net sugeba apgadinti kitoje tvoros pusėje esančius pasieniečių automobilius. Žinoma, taip pat skrieja akmenys ir naudojamos varžtų mėtyklės.

NATO viela taip pat nukreipiama prieš pasieniečius, užtveriant stebėjimo juostas – matyt, tai daro nelegalūs migrantai arba jų pagalbininkai.

Šie vaizdai nėra jokia naujiena tiems, kurie yra susidūrę su Lenkijos ir Baltarusijos arba Graikijos ir Turkijos sienų apsauga. Jie neabejotinai yra ir Vengrijos pasieniečių kasdienybė, tik apie ją iki šiol nebuvo taip plačiai pranešama.

Tai dalis tiesos, kad nesant Vengrijos problemų saugant sienas, – nebūtų ir veikiančio Balkanų maršruto.

Ir atvirkščiai, tai reiškia, kad jei vengrams būtų iš tikrųjų padedama su jų ES išorės sienų apsauga, jei jie būtų remiami ir atitinkamais ES reglamentais, didelė dalis tos nelegalios migracijos, kuri šiuo metu veikia Vokietijos pasienyje su Lenkija, Čekija ir Austrija, galėtų išnykti.

Tačiau vargu ar kas nors Vokietijos politinėje klasėje norėtų, kad susiklostytų tokia padėtis. Tai tik sutrikdytų jų pačių prieglobsčio pramonės sluoksnius.

Vokietijos politikų veiksmai dabartinės migracijos krizės akivaizdoje didžiąja dalimi yra giliai korumpuoti ir korumpuojantys patys save.

„Sustiprinta” kontrolė pasienyje su Lenkija ar Čekija, kuri neva yra neveiksminga, to niekaip nekeičia.