infa.lt

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis (deš.) šalia su JAV prezidentu Joe Bidenu, Britanijos premjeru R. Sunaku, sveikinasi su Lietuvos prezidentu G.Nausėda NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje 2023 m. liepą

Ar jis gali palaikyti aukštą Ukrainos moralę ir neerzinti savo sąjungininkų? – Užduoda klausimą „Spectator” leidinys.

Neseniai kilęs Kijevo ir Varšuvos ginčas dėl grūdų, kai Ukraina padavė Lenkiją į PPO teismą, kilo netinkamu metu. Įprastomis aplinkybėmis prekybos ginčas (kad ir koks reikšmingas jis būtų tiesiogiai nukentėjusiems asmenims) būtų vos pastebimas. Tačiau mirtino pavojaus metu nesutarimai tarp sąjungininkų kelia didelį susirūpinimą.

Lenkijos dešiniajai Teisės ir teisingumo partijai (PiS) draudimas parduoti ukrainietiškus grūdus yra rinkimų reikalas. Spalio viduryje vyksiančiuose parlamento rinkimuose, kuriuos gali pralaimėti, PiS nori nuraminti Lenkijos kaimo rinkėjus (partijos pagrindą), nes nori parodyti, kad gina ūkininkus nuo užsienio grūdų antplūdžio.

Atsakydamas į Ukrainos kritiką savo kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda palygino Ukrainą su skęstančiuoju: jam reikia padėti, bet ne ta kaina, kad kartu su savimi nuskandintų ir gelbėtoją.

Nuo pat Rusijos invazijos pradžios Lenkija tvirtai palaikė Ukrainą, tiekė ginklus ir šaudmenis. Ji pareiškė, kad ir toliau laikysis savo įsipareigojimų, tačiau akyli stebėtojai tikrai jaučia, kad Varšuvoje jaučiamas susierzinimas, kuris ribojasi su nusivylimu.

Mes tiek daug padarėme dėl šių žmonių, ir štai kaip jie atsilygina už mūsų gerumą – paduodami mus į teismą PPO? Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis nurodė, kad Varšuva gali nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai ir vietoj to sutelkti dėmesį į savo gynybos pajėgumų stiprinimą.

Kadangi Kijevui gresia užsitęsęs karas, šie pagrindinės sąjungininkės signalai kelia didelį nerimą.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis atsidūrė rimtoje keblioje padėtyje. Viena vertus, Ukrainos aukos naratyvas padėjo jai laimėti širdis ir protus Vakaruose. Mūsų požiūris į Ukrainą kaip į neišprovokuotos Rusijos agresijos auką padėjo V. Zelenskiui surinkti politinę, ekonominę ir, svarbiausia, karinę paramą jo kovojančiai šaliai.

Mirties ir naikinimo siaubas, nekaltųjų kančios, sunki pabėgėlių padėtis – visa tai sužadino mūsų moralinį pasipiktinimą ir palenkė mus prie labdaros. Tačiau, kaip dažnai būna su labdara, neišsakyta prielaida, kad kita pusė turi atsilyginti bent dėkingumu. Vieno iš jūsų sąjungininkų padavimas į PPO teisimą su šiuo įvaizdžiu nesiderina.

Kita vertus, Zelenskis bandė Vakarams pateikti kitokį pasakojimą. Šiame konkuruojančiame pasakojime Ukraina yra ne tiek kovojanti prašytoja, kiek tvirta Europos, Vakarų, viso pasaulio gelbėtoja nuo Rusijos blogio.

Ukraina krauju moka už mūsų laisvę. Todėl Vakarai turi būti dėkingi Ukrainai, o ne atvirkščiai. Taip skaitant, pagalba Ukrainai yra ne labdaros aktas, o pareiga. Vakarai turi ne tik sumokėti, bet ir padaryti tai nedelsiant, su atitinkamu nuolankumu ir dėkingumu už Ukrainos drąsą ir pasiaukojimą.

Šis pasakojimas padeda Zelenskiui namuose. Ukrainos moralei geriau, jei šalis jaučiasi galinti didžiuotis ir džiaugtis, nei jei ji laikoma vargše giminaite, vos galinčia išsilaikyti iš užsienio aukų.

Tačiau pernelyg aukšta ir išdidi laikysena kelia pavojų. Tai gali erzinti sąjungininkus, kurie gali būti nuoširdžiai atsidavę Ukrainos reikalui, tačiau piktinasi, kad Kijevas jiems pamokslauja.

Tuo tarpu rusai neabejotinai atsižvelgs į tokius ginčus. Ilgalaikis Vladimiro Putino žaidimas Ukrainoje – pergudrauti Vakarus.

Jis laikys momentinės įtampos tarp Ukrainos ir ją remiančių Vakarų požymius aiškiu įrodymu, kad jis visą laiką buvo teisus; kad Vakarai svyruoja ir kad jiems neužtenka atsparumo ir kantrybės tęsti kovą.

V. Putinas apsidžiaugs matydamas nesutarimus tarp Briuselio (panaikinusio draudimą ukrainietiškiems grūdams) ir Varšuvos (atvirai ignoravusios ES). Jis mano, kad kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnė bus trintis, tuo akivaizdesnis nuovargis.

Ukrainos ir Vakarų politikų iššūkis – įrodyti, kad V. Putinas klysta savo skaičiavimuose.

Tam reikės begalinio takto, daug kantrybės ir supratimo, kad klausimas yra ne tai, kas kam daugiau skolingas, o tai, ką galime padaryti kartu, kad atremtume Rusijos agresiją.

O tai savo ruožtu reiškia, kad reikia mažinti nereikalingą pozavimą ir švelninti žalingą retoriką.