infa.lt

Vienas iš kaltinamųjų pedofilų teisme, užsidengęs veidą segtuvu | AFP nuotr.

Seimas, iš kurio paties sklinda teismo kol kas neįrodytos pedofilijos kvapas, svarstys siūlymus kaip geriau apsaugoti vaikus nuo seksualinių nusikaltėlių, trumpiau tariant pedofilų, kurių įvardijimo Seimo raštvedžiai atkakliai nenori naudoti.

Įstatymo projektą pristačiusi VRM ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad seksualiniam nusikaltėliui turėtų atsirasti griežtesnė atsakomybė už pedofiliją, tačiau vietoj griežtesnių kalėjimo bausmių siūlo tiems, kas jau nusikalto ir buvo tokiais pripažinti teismo, kitą baisią bausmę – per nustatytą laiką pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie darbo vietos pakeitimą,

Potencialūs seksualiniai nusikaltėliai dabar dreba iš baimės ir, greičiausiai, nutars visai nedirbti, nei dirbti ir pranešinėti apie savo darbo vietos pakeitimą, kas jiems sukels nepakeliamas sielos kančias. Baisesnes net už didesnės kalėjimo bausmės baimę.

Nors ir dabar BK galioja pakankamai griežtos sankcijos – baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą.

Tačiau naujovė – dabar darbdaviai turės tapti pedofilų prižiūrėtojais – siūloma nustatyti administracinę atsakomybę darbdaviams, kurių atžvilgiu bus nustatytas darbo su vaikais apribojimų tvarkos netinkamas vykdymas ar nesilaikymas.

„Turime užtikrinti, kad vaikais būtų pasirūpinta daug anksčiau, nei įvyksta lemtingas susitikimas su seksualiai prieš vaikus linkusį nusikalsti asmenį, taip pat užkirsti visus kelius ir būdus tokiems asmenims įsidarbinti įstaigose ar organizacijose, kurios teikia paslaugas vaikams, ir siekti, kad atsirastų griežtesnė atsakomybė už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, kuri atgrasytų ne tik nuo nusikaltimo įvykdymo, bet ir nuo minčių apie jį“, – pristatydama projektus sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Na taip, pranešimas apie darbo vietos pakeitimą labai atgraso pedofilus nuo jų pražūtingo potraukio. Tuo negalima abejoti. Tik būtų gerai sužinoti, kokiais tyrimais rėmėsi gerb. ministrė A.Bilotaitė siūlydama tokį kovos su seksualiniais nusikaltėliais būdą, ir kaip, pagal  tų tyrimų duomenimis kitose šalyse sumažėjo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, o gal jie ten visai išnyko?

Teikiamais Baudžiamojo kodekso pakeitimais numatoma baudžiamoji atsakomybė (laisvės atėmimas iki 7 metų) už sisteminius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamus ilgą laiko tarpą.

O jei tik vieno vaiko ir tik keletą kartų į metus, „nesistemiškai” – tai „nieka tokia”?

Bet va darbdaviams, kurie niekuo nenusikalto prieš vaikus, tačiau, jei jie neprižiūrės teismo nepasodintų pedofilų, pasak gerb. ministrės, griežtinant darbdavių atsakomybę, Administracinių nusižengimų kodekse siūloma nustatyti, kad darbo, savanoriškos veiklos ar paslaugų sutarties sudarymas su asmenimis, kuriems taikomi darbo su vaikais apribojimai, nustatyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, užtrauktų baudą darbdaviams, atsakingiems asmenims ar paslaugų gavėjams nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Už pakartotinį nusižengimą būtų baudžiama bauda nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.

Taigi, darbdaviai turės laikyt minty, kada, kuris jo darbuotojas ir už ką buvo nuteistas. Labai primena pandeminį laikotarpį, kai prievolė tikrinti „Galimybių pasus” ir versti dėvėti kaukes buvo primesta verslui, kuris faktiškai ir kontroliavo „pandeminių” A.Dulkio nurodymų vykdymą. O juk galėtų tą tikrinimą paskirti „Sodrai”, kuri mato kur, kas dirba ir kokiose pareigose.

A. Bilotaitė siūlo išplėsti ir asmenų, kurie turi pateikti darbdaviui dokumentus, patvirtinančius, kad jie nėra teisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, sąrašą: „Čia yra siekiama įtraukti ir užsieniečius, kurie nori įsidarbinti Lietuvos įmonėse ar organizacijose. Jie turėtų pateikti tokią informaciją, ar nėra savo valstybėje įgavę tokio statuso už seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką.“

Taigi, norėdamas įsidarbinti, sakykim, vaikų darželyje ar mokykloje, žmogus privalės įrodyti, kad jis ne pedofilas ir atnešti tai patvirtinančią pažymą.  Labai smagi procedūra, ypač, kai pavyksta tai įrodyti ir su palengvėjimu atsikvėpti, mintyse geru žodžiu paminint A.Bilotaitę, leidusią žmonėms dokumentaliai įsitikinti, kad jie ne pedofilai.

Tačiau kokia praktinė nauda iš tokio Seimo svarstymo ir laiko gaišimo, – abejotina, kad kas nors iš balsavusiųjų UŽ galėtų tai pasakyti. Tai grynai kosmetinis įstatymas, nesprendžiantis anei jokių su pedofilija susijusių klausimų, tik užkraunantis papildomą naštą žmonėms, renkantiems pažymas, ir darbdaviams, tas pažymas tikrinantiems.

Ir štai už tokį tuščią dokumentą, balsavo 84 Seimo nariai. O juk galėjo pareikalauti, kad į įstatymą būtų įtrauktas punktas, kuriuo pedofilas būtų pasodinamas jau po pirmo bandymo suvilioti mažus vaikus, siunčiant jiems visokias nuorodas ar nuotraukas, sakykim 2 metams. Tai atgrasytų bandytojus jau nuo pirmojo karto.

Panašu, kad TS-LKD, kuriems priklauso ir VRM ministrė Agnė Bilotaitė, tiesiog nori kažkiek atsiplauti nuo negero kvapo partijoje, kuris ten atsirado po įtariamo pedofilija Kristijono Bartoševičiaus bylos ir po Švėkšnos vaikų namų pedofilijos skandalo, su kuriuo, kaip bebūtų keista, susijęs vėlgi, kitas TS-LKD narys – Linas Slušnys, dirbęs ten psichologu ir nuslėpęs nuo teisėsaugos tą informaciją, kurią jam pasakojo ten buvę vaikai. Apie ką jis, suėjus bylos senaties terminui, pats viešai papasakojo žiniasklaidai. (Dabar, turbūt gailisi)

Baudžiamojo kodekso pataisų projektui Nr. XIVP-2991, Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projektui Nr. XIVP-2992, Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektui Nr. XIVP-2993 ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-2994 po pateikimo pritarė 84, prieš balsavo vienas, susilaikė 14 Seimo narių. Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 5 d.