infa.lt

Naujoje ataskaitoje teigiama, kad automobilių gamintojai renka daugybę duomenų apie vairuotojus ir keleivius, o kai kurie net seka vairuotojų seksualinę veiklą, rašo „Politico” leidinys.

Trečiadienį „Mozilla Foundation” paskelbtoje 25 automobilių markių ir 15 automobilių bendrovių apžvalgoje tyrėjai nustatė, kad Japonijos automobilių gamintoja „Nissan” teigė galinti parduoti informaciją apie vairuotojų ir keleivių seksualinį aktyvumą, žvalgybą ir sveikatos diagnozę duomenų tarpininkams, teisėsaugos institucijoms ir kitoms bendrovėms.

Vokietijos gamintojas „Volkswagen” teigė, kad galėtų įrašinėti vairuotojų balsus, kad sudarytų jų profilius tikslinėms reklamoms.

„Duomenų kiekis, kurį šios automobilių bendrovės atvirai pasakė galinčios rinkti, buvo šokiruojantis”, – sakė „Mozilla Foundation”, pelno nesiekiančios bendrovės, kuriai priklauso „Firefox” naršyklė, pagrindinė tyrėja Džen Kaltrider (Jen Caltrider). „Atrodo, kad niekas jiems niekada nekėlė iššūkių ir neuždavė klausimų apie privatumą, todėl jie tiesiog įtraukia viską.”

Europiečiai iš esmės yra labiau apsaugoti nuo piktnaudžiavimo savo svarbiausiu privatumo įstatymu – Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR), tačiau „Mozilla” atstovė Caltrider užsiminė, kad šis įstatymas buvo prastai įgyvendinamas automobilių bendrovėse.

Apžvelgus vykdymo užtikrinimo veiksmus visoje Europoje, paaiškėjo, kad nuo įstatymo įsigaliojimo tik kelios nacionalinės reguliavimo institucijos ėmėsi veiksmų prieš automobilių bendrovių renkamus duomenis.

„Caltrider” ir kiti tyrėjai išnagrinėjo automobilių bendrovių privatumo politiką ir atsisiuntė jų programėles Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Japonijoje ir Pietų Korėjoje. Jie nustatė, kad pramonė kaupia didžiulius duomenų kiekius, naudodama dešimtis jutiklių ir technologijų, įmontuotų į naujesnius automobilių modelius, kurie apskaičiuoja sėdinčių žmonių svorį, filmuoja automobilio vidų ir išorę kameromis, klausosi pokalbių per mikrofonus ir stebi naudotojus per prijungtas programėles išmaniuosiuose telefonuose.

„Tai nebėra vien tik automobilių pardavimas siekiant užsidirbti pinigų. Kalbama apie duomenų rinkimą, o paskui tų duomenų naudojimą siekiant uždirbti pinigų”, – sakė Caltrideris, pridurdamas, kad automobilių privatumo praktika, atrodo, yra prastesnė nei psichikos sveikatos programėlių, išmaniųjų namų prietaisų ir dėvimų įrenginių, pavyzdžiui, prijungtų ausinių ir fitneso stebėjimo įrenginių.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad 84% apžvelgtų automobilių prekės ženklų galėjo dalytis duomenimis ir juos parduoti kitoms bendrovėms, pavyzdžiui, duomenų brokeriams, o ši rinka, kai kuriais skaičiavimais, vertinama šimtais milijardų eurų.

Kiek daugiau nei pusė prekių ženklų teigė, kad gali dalytis duomenimis su vyriausybėmis ir teisėsaugos institucijomis, kai to prašoma, o ne gavę teismo įsakymą.

Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonės retai kada turi galimybę aiškiai ir sąmoningai sutikti su savo automobilių privatumo taisyklėmis.

Pavyzdžiui, automobilių kompanija „Subaru” teigė, kad vien tai, jog esi keleivis viename iš jos automobilių, reiškia, kad sutinki su jų privatumo politika, teigiama ataskaitoje.

Kai kuriais atvejais Europos reguliavimo institucijos ėmėsi griežtų priemonių prieš automobilių pramonę. Tesla, kurios ES būstinė yra Nyderlanduose, kovo mėnesį Nyderlandų duomenų apsaugos reguliavimo institucijos prašymu turėjo pakeisti savo kameras, filmuojančias aplinką.

Remiantis internete paskelbtu BDAR baudų sąrašu, „Volkswagen” nuo BDAR įsigaliojimo buvo nubausta kiek daugiau nei 1 mln. eurų bauda.

Į šį sąrašą nebuvo įtrauktos kitų ataskaitoje nurodytų automobilių gamintojų („Nissan”, „Toyota”, „Subaru”, „Kia”, „Chrysler”, „Fiat”, „Renault”, „General Motors”, „Mercedes-Benz”, „Honda” ir BMW) baudos.

„Volkswagen” atstovė spaudai skaitmeniniais klausimais Kamila Joanna Laures pareiškime teigė, kad bendrovė renka, tvarko, naudoja ir saugo asmens duomenis „tik laikydamasi teisinių reikalavimų”.

Bendrovės „Nissan” ir „Subaru” iš karto neatsakė į POLITICO klausimus.