infa.lt

asociatyvi nuotr.

Ukrainos kritika byloja apie nerealias Vakarų ekspertų prognozes, nesuprantamą jėgų pusiausvyrą ir fantazijas apie „Rusijos režimo žlugimą”, rašo prancūzų „Le Monde” leidinys. Ir nors J. Bideno administracija atsisako pripažinti, kad pateko į aklavietę, spaudoje vis dažniau pasigirsta abejonių.

Vienas ryškus skirtumas tarp Bideno vyriausybės ir ankstesnės Donaldo Trumpo komandos – bendravimo griežtumas. Per pastaruosius dvejus su puse metų nekontroliuojami nutekinimai buvo reti, o anoniminiai komentarai dažnai būdavo patikrinami aukščiausiu lygiu, kad būtų galima juos pristatyti.

Todėl dar labiau stebina nuo rugpjūčio pradžios JAV spaudoje pasirodžiusi serija straipsnių, kuriuose tariamai atsispindi pareigūnų nusivylimas ir kritika dėl Ukrainos kontrpuolimo prieš Rusijos kariuomenę.

Civilių ir kariškių nesutarimai? J. Bideno vyriausybė laikosi tvirtos paramos Kijevui linijos, nepaisant tikėtinos trečiųjų karinio konflikto metų perspektyvos. 2024 m. lapkritį vyksiantys Amerikos prezidento rinkimai jau iškyla horizonte ir, suprantama, kelia nerimą.

Tikėtina, kad žiema sulėtins arba sustabdys Ukrainos pajėgų judėjimą į pietus, nepaisant neseniai pasiektų laimėjimų prie Rabotino ir Verbovojės kaimų ir Rusijos pirmosios gynybos linijos pralaužimo (rusai neigia šią informaciją – infa.lt past.).

Panašu, kad tampomo akordeono pavidalo konflikto su puolamaisiais veiksmais abiem kryptimis rizika yra didelė. Kai kurie ekspertai neatmeta galimybės, kad Rusijos pajėgos gali surengti didelį puolimą Charkovo srityje, kurią Kijevo pajėgos susigrąžino 2022 m.

„Ukrainiečiai dabar susiduria su viena sudėtingiausių gynybinių struktūrų, kokias esame matę per pastaruosius dešimtmečius”, – sakė Dara Massicot, analitinio centro „Rand” ekspertė, palaikanti glaudžius ryšius su gynybos agentūromis. – JAV kariuomenė neturi daug patirties, kaip kovoti be pranašumo ore.”

Rugpjūčio 22 d. nacionalinio saugumo patarėjas Džeikas Sulivanas (Jake Sullivan) paragino ekspertus „santūriai” vertinti ukrainiečių veiksmus. Iš tiesų JAV kariuomenė neturi patirties vykdyti operacijas tokiame mūšio lauke, kuriame yra įtvirtintos pozicijos ir priešo reguliariosios kariuomenės iškasti gynybiniai įtvirtinimai. Irake ir Afganistane taikytas kovos su sukilėliais modelis čia nenaudingas.

Keturiasdešimt trys milijardai dolerių Ukrainai

Pabrėždamas „dinamišką” konflikto raidą, Jake’as Sullivanas nekalbėjo apie aklavietę. Patarėjas pabrėžė, kad manevrai yra Ukrainos „suverenių sprendimų” rezultatas, todėl atmetė mintį apie bendras kovines operacijas, kurios reikšmingų teritorinių laimėjimų nebuvimą sietų su Bideno administracijos veiksmais.

Jis nusprendė pabrėžti ilgalaikį JAV įsipareigojimų pobūdį, nepaisant didėjančio pasipriešinimo Kongrese, ypač tarp Atstovų Rūmų narių, kurie laikosi D. Trumpo pažiūrų. „Net jei iš kitos pusės pasigirsta nepritariančių balsų, tikime, kad giliai širdyje vis dar yra stipri dvipartinė bazė, palaikanti mūsų politiką remti ir ginti Ukrainą”.

Iki šiol JAV karinei pagalbai, įrangai ir amunicijai Ukrainai išleido daugiau kaip 43 mlrd. dolerių (39,6 mlrd. eurų). Rugpjūčio pradžioje J. Bideno vyriausybė paprašė Kongreso skirti dar 13 mlrd. dolerių, kurie yra didesnio 40 mlrd. dolerių nepaprastųjų išlaidų paketo dalis.

Kitą dieną po Jake’o Sullivano kalbos laikraštis „New York Times” paskelbė dar vieną kritišką straipsnį. Jame buvo aiškinama, kad ukrainiečiai savo karius ir techniką per daug išsklaidė rytuose, ypač Bachmute, kuris buvo sunaikintas, bet vis dar buvo strategiškai svarbus, ir pietuose, užuot veikę vieningu frontu.

Savo ruožtu amerikiečių vadai ragino juos sutelkti dėmesį į pagrindinį tikslą – žengti link Melitopolio ir sunaikinti sausumos tiltą tarp Rusijos ir Krymo. Pasak laikraščio, JAV kariuomenės štabo viršininkas generolas Markas Milley tai pasakė Ukrainos kariuomenės vyriausiajam vadui Valerijui Zalužnui rugpjūčio 10 d. vaizdo konferencijos metu.

Konferencijoje dalyvavo jo kolega iš Didžiosios Britanijos Tony Radakinas ir JAV pajėgų Europoje vadas generolas Christopheris Cavoli.

Nuo 2022 m. lapkričio generolas Markas Milley pradėjo šiek tiek nesutarti su JAV pareigūnais. Jau tada jis kalbėjo apie būtinybę svarstyti politinį sprendimą. „Kai yra galimybė derėtis, kai galima pasiekti taiką, pasinaudokite ja”, – sakė jis viešai.

„Tokie žmonės kaip generolas Milley ir jo kolegos iš Didžiosios Britanijos bei Kanados jau seniai kalba tokius atsargius dalykus”, – sako Dara Massico. Darau prielaidą, kad jie gana gerai informuoti apie rezervatų būklę. Verta atkreipti dėmesį į jų perspėjimus”.

Pasak šios ekspertės, Ukrainos sėkmė „priklausys nuo daugelio veiksnių, kurie nepasirodo viešose diskusijose. Tai artilerijos sviedinių ir automatinių ginklų sunaudojimo tempai”. Tuo tarpu abiejų pusių duomenys apie užmuštus ir sužeistuosius yra netikslūs.

Netrukus po „New York Times” straipsnio laikraštis „Wall Street Journal” patvirtino griežtus patarimus, kuriuos ukrainiečiams davė aukšti amerikiečių karininkai.

Konservatyvus laikraštis paaiškino, kad Pentagonas jau kelias savaites bando įtikinti Ukrainos kariuomenę grįžti prie koncepcijos, pagal kurią jos kariai buvo rengiami Vokietijoje, t. y. prie kombinuotų operacijų, kuriose naudojami tankai, artilerija ir kariai ant žemės.

Įspėjimai

Ukrainiečiai stengiasi apriboti savo žmonių nuostolius ir atsargiai, mažomis grupelėmis, žengia pirmyn. Jie neturi oro erdvės pranašumo, kurį paprastai numato JAV strategija.

Naikintuvai F-16, kuriuos kelios šalys (Norvegija, Nyderlandai, Danija) įsipareigojo tiekti Kijevui, į kovą įsitrauks tik 2024 m. pavasarį. J. Bideno administracija nuo pat pradžių darė prielaidą, kad šie F-16 negalės radikaliai pakeisti jėgų pusiausvyros, todėl nebus lemiamas įrankis.

JAV pareigūnai ir ekspertai beveik vieningai sutaria, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visai nepasirengęs derėtis. Jis tikisi, kad sąjungininkų mobilizacija baigsis, o Rusija atsispirs sankcijoms, nepaisant tikėtino infliacinio šoko.

„Mums reikia daugiau priemonių, kad galėtume daryti spaudimą Putinui”, – pabrėžia šaltinis iš Ukrainos. – Būtent jis vilkina šią kovą ir sako, kad nori perimti daugiau Ukrainos teritorijų kontrolę. Konfliktas nesibaigs stebuklingai Vašingtono ar Europos valia. Tikėti tuo Vakarams yra naivu”.

Reti raginimai pradėti diplomatines derybas su Maskva, net ir dėl paprastų paliaubų be taikos sutarties, kaip siūlo tyrėjas Samuelis Charapas, atrodo atitrūkę nuo tikrovės. O ukrainiečiai tokiu atveju vertinami kaip savo pačių tragedijos liudininkai.

Naujas „Manheteno projektas”

Rugpjūčio 31 d. žurnale „Foreign Affairs” paskelbtame straipsnyje „Kaip Ukraina gali laimėti užsitęsusį konfliktą” buvęs australų generolas Mickas Ryanas ragina Vakarų šalis būti savikritiškomis ir apdairiomis. Kaip analitinio centro „Centre for Strategic and International Studies” (CSIS) ekspertas, jis pažymi, kad doktrina ir mokymai, kurių metu tikėtasi Ukrainos kariuomenės masinio  poveikio gynybinėms linijoms, nebetinka.

„Rezultatas, panašus į 1991 m. Persijos įlankos karo pergalę, kai JAV vadovaujama koalicija greitai išstūmė Irako kariuomenę iš Kuveito, tiesiog neįmanomas, nesant palankios oro kontrolės ir mūšio lauke esant tankiam jutiklių tinklui, leidžiančiam rusams greitai aptikti ir atakuoti Ukrainos taikinius.”

Mickas Ryanas ragina pradėti naują „Manheteno projektą”, pavadintą JAV mokslinių tyrimų programos vardu. Tai buvo Antrojo pasaulinio karo branduolinės bombos programa, pagal kurią turėjo būti sukurtos priemonės greitai aptikti ir nukenksminti minas. Tai leistų ukrainiečiams judėti į priekį.

Kai kurie Ukrainos kritikai nurodo, kad prognozės yra nerealios, nesuprantamos susijusios jėgos arba fantazuojama apie Rusijos režimo žlugimą. Visi rimti ekspertai likus keliems mėnesiams iki kontrpuolimo pradžios pastebėjo, kad Rusija išmoko kai kurias pamokas iš savo strateginių klaidų 2022 metais.

Jau kovo mėnesį laikraštis „Washington Post” pranešė apie JAV Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro parengtą slaptą analitinį dokumentą, kuriame jau buvo išreikštos abejonės, kad galimu kontrpuolimu bus pasiekta reikšmingų teritorinių pergalių.

Dokumente buvo kalbama ir apie Rusijos gynybos stiprinimą, ir apie Ukrainos kariuomenės trūkumus (amunicijos ir apmokymo požiūriu). Rezultatas tai patvirtinaa.