infa.lt

Marksistinius kairiuosius viskas taip žeidžia, kad jie kiekviename geste, žodyje ar veiksme ieško įžeidimo. O akademikai noriai pateikia eufemistinius žodžius ir posakius, kurie, jų manymu, nėra grėsmingi, kad nuramintų nesaugius ir psichiškai nesveikus žmones, rašo „Canada Free Press” autorė Ileana Johnson Paugh.

Žodžiai nebereiškia to, ką apibūdina žodynas ir atvira tikrovė. Žodžiai ir apibrėžimai keičiami, kad išreikštų absoliutų komunistinių kairiųjų nesaugumo jausmą. Žmonės neturi „teisti”, nes tikrovė yra per daug skausminga, kad ją patirtų, jie turi viską cukruoti, kad marksistinė kairė būtų „laiminga”.

Politinio korektiškumo beprotybė prasidėjo prieš kelis dešimtmečius

Globalistai milijardieriai mums nuolat kartoja, kad jų naujojoje pasaulio tvarkoje, kurią jie dešimtmečius stengėsi įgyvendinti, „jums nieko nepriklausys ir jūs būsite laimingi”. Jie galės pasilikti visus savo šiuolaikinius patogumus, o mes, likusieji, prievarta priimsime globalinio atšilimo parengtą gyvenimo būdą.

Jei badaujate arba negalite nusipirkti pakankamai maisto produktų itin infliacinėje ekonomikoje, kurią Prezidentas Bidenas labai sunkiai kūrė ir pasiekė daugiau, nei jo kairuoliškas režimas svajojo, esate „nesaugus dėl maisto”.

Nusikaltėlius, kurie pažeidžia įstatymus ir turėtų būti greitai nubausti, globoja psichologai, kurie dirba viršvalandžius, bandydami rasti priežastį, kodėl minėti nusikaltėliai padarė tai, ką padarė, – jie buvo „suklaidintos visuomenės aukos”, todėl neturėtų atsakyti už savo bjaurius poelgius.

Šis „sanitarinis šnekėjimas” apima ir tuos, kurie patiria skurdą, jų „banko sąskaitos nepakankamumas”. Politikai daugiau laiko praleidžia iš naujo apibrėždami skurdą, nei iš tikrųjų jį spręsdami.

Politinio korektiškumo beprotybė prasidėjo prieš kelis dešimtmečius. Man, kaip mokytojui, buvo liepta nenaudoti raudonų rašiklių, nes tai „agresyvi” spalva ir ji gąsdina nepažangius mokinius.

Mūsų vis labiau susvetimėję mokiniai gauna išsilavinimą, kuris taip „dezinfekuoja gyvenimą”, kad jų neįžeistų ir niekaip nesukeltų baimės

Ir nesakykite mokiniams, kad jie klysta, tiesiog juos lepinkite ir sakykite: taip, tu teisus, bet ar nemanai, kad šis atsakymas [teisingas] būtų geresnis?

Mokytojams neleista mokyti apie Holokaustą ar kryžiaus žygius, nes tai įžeidžia musulmonų mokinius. Krikščionims mokytojams neleista nešioti kryžių, nes tai įžeidžia musulmonų mokinius ir kolegas.

2005 m. NCAA nusprendė uždrausti bet kokią komandą, kurios pavadinimą laikė „priešišku ar įžeidžiančiu”. Jos pavyzdžiu pasekė ir profesionalios sporto organizacijos. Buvo pakeisti pavadinimai, nebeliko talismanų.

Mūsų vis labiau susvetimėję mokiniai gauna išsilavinimą, kuris „dezinfekuoja gyvenimą” taip, kad jų neįžeistų ir niekaip nesukeltų jokių problemų. Universitetai tapo „saugiomis erdvėmis” pačioms bailiausioms kartoms, kurias užaugino Amerika. Nesvarbu, kad realus gyvenimas ir darbo pasaulis yra žiaurūs.

Vaikai turi būti nuolat giriami, jiems įteikiami dalyvio apdovanojimai už tai, kad jie nesuklupę pereina sceną.

Fairfakso apygardos (Virdžinijos valstija) mokyklose atsisakoma balų sistemos, nes prasti pažymiai verčia mokinius blogai jaustis. Vaikai turi būti nuolat giriami, o už ėjimą per sceną nesuklupus jiems įteikiami dalyvio prizai.

Nenuostabu, kad užauginome kelias amerikiečių kartas, kurios yra „priklausomos” nuo nepelnytų pagyrimų. Dabar jie yra „realybės iššūkių” kamuojami amerikiečiai. Jie verkšlena ir dirba apmokamais protestuotojais organizuotose BLM ir „Antifa” grupuotėse.

Beprotiško politinio korektiškumo aplinkoje nelegalūs migrantai užsieniečiai yra „dokumentų neturintys piliečiai” ir „laikini piliečiai”, teroristai – „piktavaliai” ir „kovotojai”. Jei turi kokią nors negalią, esi „kitaip galintis”. Jei jums būdingas koks nors „lėtas mokymasis”, esate „selektyviai besimokantis”.

Kas įkvėpė šią politinio korektiškumo beprotybę, kuri ilgą laiką lėtai, bet užtikrintai skverbėsi į mūsų mokyklas? Žinoma, marksistai, tokie kaip Georgas Lukacsas, Theodoras Adorno, Maxas Horkheimeris ir Felixas Weilas buvo mūsų visuomenę dusinančio kompiuterinio korektiškumo tėvai.

Lukacsas kariavo karą su mūsų Vakarų kultūra, kurį vadino „kultūriniu terorizmu”. Seksualinis palaidumas buvo sąrašo viršuje, kad padėtų marksistams laimėti karą prieš krikščionybę ir laisvę.

Dabartiniai marksistai be perstojo verkšlena per savo korporatyvinę ir policijos valstybinę žiniasklaidą

Kultūrinis karas prasidėjo padedant Vokietijos socialinių tyrimų institutui, kuris 1933 m. pabėgo iš Hitlerio Vokietijos ir persikėlė į Niujorką, Kolumbijos universitetą. Theodoras Adorno ir Herbertas Marcuse propagavo dabar liūdnai pagarsėjusius „įtrauktį” ir „daugiakultūriškumą”, skirtus visiems, išskyrus baltaodžius ir konservatorius.

Dabartiniai marksistai per savo korporacinę ir policinės valstybės žiniasklaidą be perstojo verkšlena, kad Amerikoje esame nepakankamai įvairūs, todėl „įvairovė” ir „įtrauktis” sudaro jų nuolatinę darbotvarkę po žmogaus sukeltos „klimato kaitos” ir sukurto „rasizmo”.

Kaltindami visus rasizmu, kuriuo patys užsiima, kairieji savo absurdiškais teiginiais suerzina pusę šalies ir pasaulio.

Karas prieš Kalėdas, krikščionybę, tradicinę šeimą, tikrovę ir seksualinę biologiją užbaigia jų puolimą prieš Vakarų kultūrą. Dabar komunistiniai kairieji šalina ir naikina statulas, paminklus, kapus, gatvių pavadinimus, karinių bazių pavadinimus ir visa kita, kas jiems atrodo įžeidžiama.

Susipainioję vaikai be tėvų sutikimo, su medicinos srities ir mokyklų palaiminimu, tampa „transseksualais”.

Knygos draudžiamos, knygų ir pjesių personažai perrašomi taip, kad atitiktų kairiųjų darbotvarkę, mirusių autorių žodžiai keičiami taip, kad būtų priimtini marksistinei kairei; reklamose ir filmuose beveik išimtinai vaizduojami tik juodaodžiai ir rudieji gyventojai, o Holivudas perkuria klasiką, kad atspindėtų įkyrią marksistinę „įvairovę”.

Būtina skubiai susigrąžinti žodžio laisvę, nes marksistinis politinis korektiškumas pamažu naikina Pirmąją pataisą

Nesvarbu, kad Snieguolė, kaip matyti iš pavadinimo, yra pasaka, parašyta šiaurietei, kuri yra baltaodė, o ne juodaodė ar rudakė, o septyni nykštukai buvo tik nykštukai, o ne „maži žmonės”, ir jie nebuvo juodaodžiai, rudakiai, gėjai, azijiečiai ar transseksualai, kaip pastaruoju metu vaizduojama.

Būtina skubiai susigrąžinti žodžio laisvę, nes marksistinis politinis korektiškumas pamažu naikina Pirmąją pataisą. Svarbu susigrąžinti savo kalbą. Marksistams pavyko užvaldyti mūsų kalbą, todėl jie valdo argumentus ir mus.

Politinio korektiškumo tikslas niekada nebuvo „įvairovė”, tai buvo marksistinė kontrolė, mūsų kultūros pakeitimas „kultūriniu marksizmu”. Nesate „netolerantiški” ar „rasistai”, jei susigrąžinate Pirmosios pataisos teisę į žodžio laisvę. Marksistinis „įvairovės” variantas iš tikrųjų slopina įvairias nuomones.

Politinis korektiškumas yra komunistinė idėja, iškreipianti tikrovę ir griaunanti mūsų anksčiau buvusią laisvą kapitalistinę visuomenę. Žmonės turi susigrąžinti savo teisę į žodžio laisvę, kaip nurodyta JAV Konstitucijos pirmojoje pataisoje.

Žmonės buvo pakankamai nutildyti ir suteikė komunistiniams kairiesiems tiek daug galios, kad dabar jie panaikina profesinę egzistenciją ir žmonių galimybę užsidirbti pragyvenimui atitinkamose srityse.

Dr. Ileana Johnson Paugh, Ileana Writes yra laisvai samdoma rašytoja, autorė, radijo komentatorė ir pranešėja. Jos knygos „Komunizmo aidai“, „Liberty on Life Support“ ir „JT. „Agenda 21: Environmental Piracy“, „Communism 2.0: 25 Years Later“ galima įsigyti „Amazon“ ir „Kindle“.

infa.lt: Ačiū tiems, kurie perskaitė iki galo. Dabar pabandykite sulyginti tai, apie ką parašė autorė apie Ameriką su tuo, kas vyksta pas mus Lietuvoje. Ar daug pamatėte skirtumų?