infa.lt

REUTERS

Nors daug kalbama apie labiau „daugiapolės” pasaulio tvarkos atsiradimą, Jungtinėse Valstijose ir apskritai Vakaruose daug mažiau dėmesio skiriama tikrosioms priežastims ir pasekmėms tendencijos, kuri stiprėja daugelyje pasaulio dalių, rašo amerikiečių „Newsweek” leidinys.

Visai neseniai šis pokytis buvo akivaizdus per neseniai vykusį BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį surengė Pietų Afrika kartu su kitomis valstybėmis narėmis Kinija, Brazilija, Indija ir Rusija. Pekinas ir Maskva, kaip ir buvo galima nuspėti, pasinaudojo kasmetiniu susitikimu kaip proga užsipulti JAV, vaizduodamos šią šalį kaip hegemonišką jėgą, norinčią kovoti su kylančiomis jėgomis pasaulio arenoje.

Tačiau, galbūt dar svarbesnės buvo visų penkių BRICS šalių surengtos diskusijos dėl neformalios ekonominės koalicijos išplėtimo.

Manoma, kad paraiškas prisijungti prie BRICS pateikė mažiausiai 23 kandidatės, tarp kurių, kaip pranešama, yra Alžyras, Argentina, Bahreinas, Bangladešas, Baltarusija, Bolivija, Egiptas, Etiopija, Hondūras, Indonezija, Iranas, Kazachstanas, Kuveitas, Marokas, Nigerija, Palestinos Nacionalinė Administracija, Saudo Arabija, Senegalas, Tailandas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuba, Venesuela ir Vietnamas.

Iš šių šalių šešios, kurios nuo ketvirtadienio oficialiai gavo kvietimus prisijungti, yra Argentina, Egiptas, Etiopija, Iranas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Neaišku, kaip gali atrodyti išsiplėtusi „BRICS+”, taip pat neaišku, ar blokas ateityje sugebės suvaldyti didelius vidinius valstybių narių nesutarimus. Vis dėlto aiškesnė tampa besiformuojanti bendra vizija sukurti alternatyvias finansines ir prekybos institucijas, nepriklausomas nuo tų, kurioms vadovauja Vakarai.

Šie siekiai atsirado dėl nusivylimo esamais paramos vystymuisi variantais pasaulio pietų šalyse, o kalbant apie Vašingtono užsienio politiką – dėl sankcijų taikymo. Tokie ekonominiai apribojimai, nors ir pasirodė esantys mažiau destabilizuojantys nei karinė intervencija, nesėkmingai privertė valstybes, kurioms taikomos sankcijos, persvarstyti politiką, kurią JAV laiko nepageidaujama.

Ši kampanija dar tik prasideda, tačiau dabartinės ir būsimos BRICS narės jau deda pastangas vykdyti dvišalę prekybą, siekdamos apeiti JAV dolerį, kuris taip pat susijęs su didelėmis sandorių išlaidomis. Šiuose pokalbiuose taip pat nuolat buvo svarstoma galimybė sukurti naują BRICS valiutą.

Kiekviena šalis turi savų motyvų tokiai transformacijai įgyvendinti, kurių daugelis mažai susiję su iššūkiu JAV dominavimui. Tačiau akivaizdu, kad tai gali turėti rimtų strateginių neigiamų pasekmių Vašingtonui.

Jei į tokią schemą kartu su didžiausiomis energijos išteklių eksportuotojomis Kinija ir Indija būtų įtrauktos ir Iranas bei Saudo Arabija, tai galėtų paskatinti tvirtesnius prekybos santykius.

Pažymėtina, kad po to, kai kovo mėnesį po Pekino tarpininkavimo susitarimo varžovai Rijadas ir Teheranas atnaujino diplomatinius ryšius, Iranas baigė narystės procedūras kitame bloke – Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje, o Saudo Arabija taip pat oficialiai patvirtino savo santykius su ŠBO.

Kaip precedento neturintys Kinijos ir Rusijos ryšiai ilgą laiką buvo atmetami kaip „santuoka iš išskaičiavimo”, taip ir dar mažiau pažįstamų koalicijų, keliančių suderintą grėsmę JAV įtakai, perspektyva Vašingtone dar nėra rimtai vertinama pagrindiniuose politikos formuotojų sluoksniuose.

Tačiau atsižvelgiant į didelį Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių susidomėjimą BRICS, nuo to, kaip rimtai Vašingtonas priims tokius raginimus reformuoti tarptautinę tvarką, galiausiai gali priklausyti, kiek JAV turės įtakos, kai ji iš tikrųjų taps faktu.

Autorius, Tomas O’Connoras, „Foreign Policy” vyresnysis autorius ir „National Security & Foreign Policy” redaktoriaus pavaduotojas.