infa.lt

REUTERS

Atšilusios kirmėlės pasirodė esančios visiškai naujos (senos) rūšies

Mokslininkai atgaivino kirmėles, kurios prieš 46 000 metų amžinajame įšale patyrė anabiozę. Tuo metu po Žemę vis dar klajojo gauruotieji mamutai, kardadančiai tigrai ir milžiniški briedžiai, praneša „Kommersant”.

Molekulinės ląstelinės biologijos ir genetikos instituto profesorius emeritas Teimurazas Kurčalija (Teimuraz Kurchalia) jų būseną, kai medžiagų apykaita sumažėja iki neapibrėžto lygio, vadina „tarp gyvenimo ir mirties” ir aiškina, kad kriptobiotinės būsenos organizmai gali ištverti visišką vandens ir deguonies nebuvimą, ekstremalią temperatūrą – tiek žemą, tiek aukštą, taip pat stiprų druskų tirpalą.

„Pasirodo, įmanoma sustabdyti gyvybę ir vėl ją paleisti. Svarbus atradimas!” – džiaugiasi Kurčalija.

Prieš penkerius metus Rusijos Dirvožemio fizikinių, cheminių ir biologinių problemų instituto mokslininkai Sibiro amžinajame įšale aptiko dvi apvaliųjų kirmėlių rūšis. Tyrėja Anastasija Šatilovič atgaivino dvi kirmėles tiesiog įpildama joms vandens, o dar apie šimtą egzempliorių tiesiog kišenėje išsivežė į Vokietiją.

Jau ten radioaktyviuoju anglies metodu buvo nustatytas kirminų amžius: jie buvo užšaldyti prieš 45 839-47 769 metus.

Kirmėlės atgijo, todėl reikėjo nustatyti, kokios rūšies jos yra. Genetinė analizė parodė, kad mokslininkai šių rūšių anksčiau nebuvo sutikę.

Taip pat paaiškėjo, kad abi rūšys turi molekulinių įrankių, leidžiančių išlikti anabiozėje daugelį metų ir šimtmečių: kirmėlės sugeba gaminti cukrų-trehalozę, kuri jas visą laiką gelbsti „tarp gyvenimo ir mirties” būsenoje.

Mokslininkai mano, kad kirmėlių gebėjimas atlaikyti tokį ilgą įšaldymą galėtų tapti gyvų būtybių ar biologinių medžiagų ilgalaikio išsaugojimo metodų pagrindu.